Monthly Archives: January 2015

Užsieniečių ar pabėgėlių registracijos centras Lietuvoje

Užsieniečių ar pabėgėlių registracijos centras Lietuvoje (10)

Užsieniečių registracijos centras. Užsieniečių registracijos centras Pabradėje (Švenčionių r., apie 40 km nuo Vilniaus) yra vienintelis užsieniečių (tarp jų ir prieglobsčio prašytojų, kurių sulaikymo trukmė viršija 48 val.) sulaikymo centras Lietuvoje (įkurtas 1997 m.). Centre taip pat apgyvendinami prieglobsčio prašytojai, kurie nėra sulaikyti, arba kuriems pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė. Centro personalą sudaro 89 darbuotojai. Jame sudarytos sąlygos apgyvendinti 300 asmenų vienu metu, o ekstremaliais atvejais čia gali apsistoti iki 300 sulaikytų asmenų ir 200 prieglobsčio ieškotojų.
Užsieniečių registracijos centras nėra socialinė įstaiga ir nevisiškai atitinka prieglobsčio prašytojų socialinių teisių užtikrinimo standartus. Jame nėra socialinių darbuotojų, psichologo, neteikiamos reabilitacijos paslaugos, teikiama tik būtinoji medicininė pagalba, kuri neužtikrina esminių sveikatos apsaugos poreikių, ypatingą susirūpinimą kelia vaikų prieglobsčio prašytojų apgyvendinimas centre ir jų specialių poreikių nevisiškas užtikrinimas (pvz., nėra dirbančio su vaikais darbuotojo). Galima daryti išvadą, kad susidariusią situaciją įmanoma spręsti dviem būdais: apriboti prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo centre trukmę arba keisti Centro veiklos pobūdį ir garantuoti socialinių paslaugų teikimą. [31]

2. DARBO METODAI IR PRIEMONĖS
2.1. Užsieniečių teisinės padėties ypatumai Lietuvoje

Aptariant užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reikėtų atkreipti dėmesį į užsieniečių teises ir pareigas Lietuvos Respublikoje, kurias reglamentuoja įstatymas ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“.
Užsieniečių teisės ir pareigos Lietuvos Respublikoje:
1. Užsieniečiai Lietuvos Respublikoje turi tas teises ir laisves, kurias numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos įstatymai ir Europos Sąjungos teisės aktai.
2. Užsieniečiai Lietuvos Respublikoje yra lygūs pagal įstatymus, neatsižvelgiant į jų lytį, rasę, tautybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras.
3. Užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų.
4. Užsieniečiai policijos ar kitos teisėsaugos institucijos (Valstybės sienos apsaugos tarnybai) pareigūnų reikalavimu privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinanti dokumentą (kelionės dokumentą, leidimą nuolat gyventi, leidimą laikinai gyventi ir kitą), taip pat kitus dokumentus, kuriuose nurodytas buvimo valstybėje tikslas ir sąlygos ir kurie įrodo, kad jis Lietuvos Respublikoje yra teisėtai (viza, leidimas nuolat gyventi ir kiti dokumentai).
Užsieniečių teisėtą buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja policija, bendradarbiaudama su kitomis teisėsaugos institucijomis, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis.

Pirmoji dalis (pradžia).

Devinta dalis (9).

Dešimt mokslinio darbo dalių įkelta: 2015-01-25

Prieglobsčio suteikimo procedūra Lietuvoje griežtinama

Prieglobsčio suteikimo procedūra Lietuvoje griežtinama (9)

Jei asmuo turi kelių šalių pilietybę, terminas “šalis, kurios pilietis jis yra” reiškia bet kurią šalį, kurios pilietis jis yra, ir nelaikoma, kad ta šalis jo negins, jei be svarbios priežasties, susijusios su visiškai pagrįsta baime, jis nepasinaudoja vienos iš šalių, kurios pilietis jis yra, gynyba”.
Ženevos pabėgėlių konvencijos 1 straipsnio A skirsnio 2 punktas apibrėžia dažniausiai taikomą atvejį. Konvencijos 1 A straipsnio 2 punkte buvo teiginys „dėl įvykių, buvusių iki 1951 m. sausio 1 d.“ ir antrojoje sakinio dalyje „dėl tokių įvykių“. Tokiu būdu Ženevos pabėgėlių konvencija buvo taikoma tik tiems persekiojimo pavojams, kurie savo pasekmes turėjo tik dėl laike apribotų priežasčių (įvykių iki 1951 m. sausio 1 d.). Tai aiškiai parodo, kad Ženevos pabėgėlių konvencija savo ištakomis yra pritaikyta Antrojo pasaulinio karo pasekmėms. Šis apribojimas laike išnyko 1967 m. Niujorko Protokole dėl pabėgėlių statuso. Pagal šio Protokolo 1 straipsnio 2 dalį „terminas “pabėgėlis” (…) reiškia kiekvieną asmenį, kuris atitinka Konvencijos 1 straipsnio apibrėžimą be žodžių “dėl įvykių, buvusių iki 1951 m. sausio 1 d.” ir žodžių “dėl tokių įvykių”, esančių 1 A straipsnio 2 punkte“. Priėmus Protokolą dėl pabėgėlių statuso persekiojimo pavojaus daugiau jau neprivalo remtis faktinėmis realiomis sąlygomis (įvykiais); pakanka pagrįstos persekiojimo baimės dėl nustatytų priežasčių. „Ženevos konvencijos 1 A straipsnio 2 dalis nustato, kad apsauga pagal konvenciją suteikiama tik tiems užsieniečiams, kuriems jų pilietybės valstybė arba valstybė, kurioje buvo jų nuolatinė gyvenamoji vieta (tuo atveju, jeigu užsienietis yra asmuo be pilietybės), tokios apsaugos neužtikrina. Ženevos pabėgėlių konvencijos 1 B straipsnyje buvo įvesta galimybė valstybėms pasirinkti, ar jos taikys šią konvenciją pabėgėliams, jaučiantiems persekiojimo baimę dėl įvykių, buvusių Europoje (I B straipsnio 1 dalies a punktas) ar dėl įvykių, buvusių Europoje ir kitur (1 B straipsnio 1 dalies b punktas). Valstybės, prisijungdamos prie Konvencijos turėjo pasirinkti vieną iš šių galimybių. Lietuvos Respublika, ratifikuodama Ženevos konvenciją, pareiškė, kad Lietuva prisiima įsipareigojimus pagal Ženevos konvencijos alternatyvą, nustatytą Konvencijos 1 B straipsnio 1 dalies b punkte. Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalis nustato pabėgėlio apibrėžimo dalį, vadinamą taikymo nuostatomis. Jeigu užsienietis atitinka jam pritaikytą pabėgėlio apibrėžimą, jam turi būti suteiktas pabėgėlio statusas, jeigu nenustatyta priežasčių, dėl kurių pabėgėlio statusas nesuteikiamas. Šios priežastys yra nustatytos Ženevos konvencijos 1 D, E ir F straipsniuose ir paprastai vadinamos netaikymo nuostatomis.“
Prieglobsčio suteikimo procedūra Lietuvoje griežtinama. Prašymai, pradėjus funkcionuoti užsieniečių registrui nagrinėjami sparčiau, didinamas procedūros efektyvumas – prieglobsčio suteikimo procedūra vyksta vienoje institucijoje, todėl sumažėjo išlaidos prieglobsčio prašytojų išlaikymui. Užsieniečių, kurie prašo suteikti prieglobstį Lietuvoje, skaičius, lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, išlieka santykinai mažas. Išorinių Europos Sąjungos sienų apsauga Lietuvoje, kuri atitinka ES reikalavimus bei kovos su nelegalia migracija priemonių aktyvus vykdymas stabdo nelegalių migrantų atvykimą į Lietuvą. Tikimasi, jog nelegaliai atvykusių ir nelegaliai gyvenančių Lietuvoje užsieniečių skaičius kasmet mažės. Taigi Užsieniečių registro pagalba gerinamas užsieniečių teisinės padėties valstybėje klausimų administravimas.

Septinta dalis (7).

Aštunta dalis (8).

Devintoji dalis patalpinta greitai: 2015-01-25

Migracijos problema egzistuoja ir ji vis auga

Migracijos problema egzistuoja ir ji vis auga (8)

Dalindamasis migracijos problema su esamais ir būsimais studentais nesiekiu jokios asmeninės naudos.

Pabėgėlių registras. Migracijos problema, inspiruojama demokratijos plėtros į naujus pasaulio regionus, jau šiandien įgyja pasaulinį mastą. Su demokratijos plėtra neišvengiamai ateina nauja tautų kraustymosi era, skatinama kultūros plėtros netolygumų bei politinių suvaržymų silpnėjimo. Pabėgėlių registras yra sudedamoji Užsieniečių registro dalis. Pabėgėlių teisės yra įstatymų leidėjo inkorporuotos į Lietuvos Respublikos teisės sistemą.
Per tuos metus, kai mūsų šalyje buvo pradėti nagrinėti užsieniečių prašymai suteikti prieglobstį pagal 1951m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso nuostatas, pabėgėlio statusas buvo suteiktas apie 5 proc. nuo bendro užsieniečių prašymų skaičiaus. Dar viena užsieniečių grupė, kuriai leidžiama laikinai (vieneriems metams) pasilikti Lietuvoje – iš karo konflikto apimtų regionų atvykę žmonės. Užregistruota daugiau kaip tūkstantis užsieniečių, atvykusių iš minėtų regionų ir pateikusių prašymus suteikti jiems prieglobstį. Prieglobstis buvo suteiktas beveik pusei iš jų.
Prieglobsčio klausimu Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. gegužės mėn. priėmė Pabėgėlių įstatymą. Tačiau šį įstatymą vėliau vetavo Prezidentas dėl to, kad kai kurios nuostatos nebuvo suderintos su tarptautinėmis konvencijomis (ypač tos kurios kalba apie teisę neįleisti į šalį prieglobsčio prašančių asmenų, motyvuojant valstybės saugumo ir viešosios tvarkos apsaugos interesais). Atsižvelgdamas į Prezidento pastabas, Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. birželio mėn. priėmė naują įstatymą, kurio dauguma nuostatų dabar atitinka tarptautines normas ir ES standartus. 2000 m. liepos mėnesį Vyriausybė priėmė Nacionalinį veiksmų planą prieglobsčio klausimu. Turėjo būti įgyvendintas patikimas informacinių sistemų ir duomenų apdorojimo programinės įrangos saugumo įvertinimo mechanizmas. Buvo pradėta Prieglobsčio suteikimo procedūros supaprastinimo reforma, kurios tikslas – stiprinti administracinius gebėjimus, įgyvendinant naujos redakcijos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatas prieglobsčio klausimais.
Pabėgėlio apibrėžimą šiuo metu visuotinai nustato 1951 m. Ženevos Konvencijos 1 straipsnis. [21] Šio straipsnio A dalies 1 punktas nustato pabėgėlio sąvokos apibrėžimą pagal ankstesnius susitarimus ir sutartis, tuo užtikrinamas ryšys tarp Ženevos Konvencijos ir ankstesnių tarptautinių instrumentų, skirtų pabėgėlių apsaugai. Ženevos pabėgėlių konvencijoje nustatyta, kad pabėgėlis yra asmuo, kuris: „dėl įvykių, buvusių iki 1951 m. sausio 1 d., arba dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba bijo naudotis tos šalies gynyba; arba neturėdamas atitinkamos pilietybės ir būdamas už šalies, kurioje anksčiau buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų dėl tokių įvykių negali ar bijo į ją grįžti.

Šešta dalis (6).

Septinta dalis (7)

Aštuntoji dalis apie užsienio piliečių teises Lietuvoje įkelta: 2015-01-25

Užsieniečių registro duomenų tvarkymo funkcijos

Užsieniečių registro duomenų tvarkymo funkcijos (7)

Užsieniečių registro duomenų tvarkymo funkcijos – septintoji darbo dalis apima sąvokų reikšmes ir detaliai jas apibūdina bei nupasakoja.

Registro duomenų tvarkymo funkcijos, nesusijusios su sprendimo dėl objektų registravimo bei sprendimo dėl registro duomenų teikimo priėmimu, gali būti perduotos registro tvarkytojams. Su registro tvarkytojais sudaromos registro duomenų tvarkymo sutartys. Jose nustatomos perduodamos registro tvarkymo funkcijos, jų įgyvendinimo priemonės, atlyginimas už funkcijų atlikimą ir atsakomybė už netinkamą jų vykdymą.
Kitos registro tvarkymo įstaigos, kurios yra ir asmens duomenų tvarkytojos yra šios :
1. Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos;
2. Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos;
3. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos;
4. Specializuotos policijos įstaigos;
5. Teritorinės policijos įstaigos;
6. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija (toliau vadinama – Prezidento kanceliarija);
7. Užsienio reikalų ministerija.
Registro tvarkymo įstaigos atlieka šias funkcijas:
1. Registruoja objektus;
2. Užtikrina sąveiką su susijusiais registrais;
3. Teikia registro duomenis registro duomenų gavėjams;
4. Užtikrina tinkamą registro veikimą ir registro duomenų bei dokumentų saugą.
Atlikdama savo funkcijas, minėtos registro tvarkymo įstaigos:
1. Priima iš registro duomenų teikėjo registro duomenis, dokumentus ir jų pakeitimus, tikrina registravimui pateiktus dokumentus, atlieka duomenų techninę ir loginę kontrolę, priima sprendimą registruoti arba atsisakyti registruoti objektą, kaupia, apdoroja, sistemina, saugo, naudoja registro duomenis, taiso registre padarytas klaidas, išduoda registravimo pažymėjimą, atlieka kitus registro duomenų tvarkymo veiksmus, numatytus registro nuostatuose;
2. Teikia registro duomenis, registruoja registro duomenų gavėjus, priima užklausas, į jas atsako, tvarko registro duomenų gavimo ir perdavimo apskaitą – fiksuoja registro duomenų teikėjus, gavėjus, perduotus duomenis, jų perdavimo laiką, turinį ir tikslą;
3. Atlieka kitus registro nuostatuose nustatytus veiksmus.

Penkta dalis (5).

Šešta dalis (6).

Septintoji dalis darbo patalpinta: 2015-01-25

Užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje

Užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje (6)

Šeštoje dalyje, šiek tiek aptarsime užsieniečių teisinę padėtį mūsų šalyje ir jų ypatumus.

Užsieniečių duomenų tvarkymas. 2005 m. buvo beveik 200 mln. tarptautinių migrantų (suskaičiuoti tik tie, kurie gyveno už savo šalies ribų ilgiau nei vienerius metus, taip pat įskaitant ir 9,2 mln. pabėgėlių). Tai prilygsta penktos pagal dydį šalies pasaulyje – Brazilijos populiacijai. Vienas iš trisdešimt penkių žmonių yra tarptautinis migrantas, tai sudaro 3% pasaulio gyventojų. Migrantų skaičius greitai auga: nuo 82 mln. 7-ajame dešimtmetyje iki 175 mln. 2000-aisiais ir beveik 200 mln. šiandien.
Užsieniečių, kurių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nustatoma pagal Lietuvos Respublikos 2006 m. lapkričio 28 d. įstatymą Nr. X-924 „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, duomenys yra registruojami Užsieniečių registre. Užsieniečių registrą steigė ir jo nuostatus patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Užsieniečių registro duomenys tvarkomi vadovaujantis įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais bei tarptautinėmis sutartimis. Nustatyta, kad Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos tvarkomi užsieniečių duomenys, kurie yra Užsieniečių registro duomenys ir nebuvo tvarkomi Užsieniečių registre, per 2 mėnesius nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo (nutarimas įsigaliojo 2006-01-01) perkeliami į Užsieniečių registrą.
Registro kūrimą organizuoja, kūrimo procesą prižiūri, vykdo ir atliktus registro kūrimo darbus vertina vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga. Vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga yra ir asmens duomenų valdytoja. Vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga ir asmens duomenų valdytoja – Vidaus reikalų ministerija, kuri atlieka šias funkcijas: metodiškai vadovauja registrui, koordinuoja ir kontroliuoja registro tvarkymo įstaigų darbą, tvirtina registro duomenų saugos nuostatus.
Vidaus Reikalų ministerija, kaip vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga turi teisę:
1. Rengti ir priimti teisės aktus, susijusius su registro tvarkymu ir registro duomenų sauga;
2. Organizuoti registro kompiuterinės, programinės, komunikacinės įrangos įsigijimą, nustatyti šios įrangos priežiūros reikalavimus, spręsti registro modernizavimo ir plėtimo klausimus;
3. Perduoti registro tvarkytojams atlikti dalį registro duomenų tvarkymo funkcijų, nesusijusių su sprendimo dėl objektų registravimo ir sprendimo dėl registro duomenų teikimo priėmimu;
4. Atlikti kitus Užsieniečių registro nuostatuose nustatytus veiksmus.
Be teisių vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga turi pareigas :
1. Koordinuoti registro tvarkymo įstaigų ir registro tvarkytojų darbą, nustatyta tvarka atlikti šių įstaigų priežiūrą;
2. Užtikrinti tinkamą registro tvarkymo įstaigų darbą;
3. Atlikti registro duomenų saugos reikalavimų laikymosi priežiūrą;
4. Kontroliuoti, kaip vykdomi metinis ir perspektyvinis registro biudžetai;
5. Nagrinėti registro tvarkymo įstaigų pasiūlymus dėl registro veiklos tobulinimo ir juos apibendrinti;
6. Užtikrinti, kad registras būtų tvarkomas vadovaujantis valstybės registrų įstatymu, registro nuostatais ir kitais teisės aktais;
7. Planuoti metinį ir perspektyvinį registro biudžetus;
8. Teikti informaciją apie registro veiklą;
9. Organizuoti ir koordinuoti registro tvarkymo įstaigų valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų mokymą, rengti mokymo ir kvalifikacijos kėlimo programas, kitus su kvalifikacijos kėlimu susijusius metodinius dokumentus.

Ketvirta dalis (4).

Penkta dalis (5).

Dar viena, šį kartą jau šeštoji dalis įkelta: 2015-01-25

Užsienio piliečių registras Lietuvos Respublikoje

Užsienio piliečių registras Lietuvos Respublikoje (5)

Štai ir penktoji mano darbo dalis, su kuria galėsite susipažinti nemokamai.

1.2. Užsieniečių registro sąvoka, funkcijos ir paskirtis

Užsieniečių migracijos apskaitai vesti įkurtas Užsieniečių registras. [32] Užsieniečių registras (toliau Registras) – tai informacinė sistema. Informacijos samprata siejama su informacinės veiklos kompiuterizavimu, naujomis technikos rūšimis, šiuolaikinėmis informacijos apdorojimo, saugojimo ir perdavimo technologijomis. Kaupiama informacija ir žinios padeda taupyti visuomeninius, materialinius, intelektinius darbo išteklius. Valstybės registras, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymu tai – teisinių, organizacinių, technologinių priemonių visuma, skirta registruoti įstatymų nustatytus registro objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti bei teikti fiziniams ir juridiniams asmenims registruojamų objektų kiekybinius, kokybinius, geografinius ir kitus duomenis bei dokumentus.
Užsieniečių registras yra valstybės registras ir tvarkomas automatiniu būdu. Registro duomenys kaupiami vienoje registro duomenų bazėje.
Įkūrus Užsieniečių registrą ir išleidus teisinius aktus surasti optimalūs sprendimai, kurie leidžia užtikrinti Lietuvos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus bei valstybės nacionalinį saugumą ir viešosios tvarkos interesų apsaugą.
Nustatytos pagrindinės užsieniečių registro funkcijos:
1. Kaupia, naudoja ir teikia registro duomenis;
2. Atlieka asmenų ir transporto priemonių, kertančių valstybės sieną, kontrolę;
3. Dalyvauja įgyvendinant valstybinę migracijos procesų kontrolę;
4. Dalyvauja užtikrinant viešąją tvarką;
5. Perkelia informaciją iš duomenų bazės ir suformuoja ją, naudojant Microsoft Office operacijas, pvz., turint tam tikros informacijos apie užsienietį, nebūtina ją iš naujo suvesti atliekant kitus veiksmus (įvairias užklausas, registravimą, asmeninių dokumentų spausdinimą ir kt.). Šios funkcijos turėtų būti vykdomos automatiškai, be darbuotojų įsikišimo;
6. Renka, saugo, kaupia ir teikia apdorotus statistikos duomenis.
Užsieniečių registro paskirtis – rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teikti duomenis apie užsieniečius valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, vietos savivaldos institucijoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir Užsieniečių registro nuostatų nustatyta tvarka.
Registras tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymu, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, kitais teisės aktais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais Užsieniečių registro nuostatais.

Užsieniečių registrą sudaro:
1. Vizų registras (tvarko Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos);
2. Pabėgėlių registras. Jo reikšmė Vidaus Reikalų ministerijos struktūriniams padaliniams didelė. Jeigu abejojama dėl pabėgėlio asmens tapatybės ar dėl pateikto kelionės dokumento, leidimo nuolat gyventi tikrumo, Užsieniečių registro duomenų centrinėje bazėje sutikrinama pabėgėlio asmens tapatybė, patikrinami duomenys apie pabėgėlį ir jam išduotus kelionės dokumentus, leidimus nuolat gyventi.
3.Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašas. Jis naudojamas tam tikslui, kai siekiama užkirsti kelią atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją užsieniečiams, kurių buvimas Lietuvos Respublikoje nepageidaujamas.
4. DubliNet – keitimosi dokumentais, susijusiais su prieglobsčio procedūromis, tarp Europos Sąjungos šalių sistema.
Be to, vyksta prisijungimo prie EURODAC sistemos (nelegalių migrantų ir prieglobsčio prašytojų pirštų atspaudų bankas) darbai. Todėl įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ gana detaliai aptariamos užsieniečių sulaikymo ir asmens tapatybės nustatymo procedūros. Asmens tapatybei nustatyti, užsienietis fotografuojamas, daktiloskopuojamas (imami pirštų antspaudai), atliekami DNR bei asmens amžiui nustatyti tyrimai. Šios priemonės leidžia tiksliau ir lengviau identifikuoti užsieniečius, kurie bando neteisėtais būdais apsigyventi Lietuvoje.

Trečia dalis (3).

Ketvirta dalis (4).

Dar viena darbo dalis sukelta: 2015-01-25

Susipažinkite su sąvoka kas yra užsienietis

Susipažinkite su sąvoka kas yra užsienietis (4)

Susipažinkite su dar viena darbo dalimi ir užsieniečio sąvoka mūsų šalyje – Lietuvoje.

1.1. Užsieniečio sąvoka

Sąvokos užsienietis ir užsienio pilietis nėra tapačios. Sąvoka “užsienietis” yra platesnė nei sąvoka “užsienio pilietis”. Pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo I skyriaus 2 str. užsienietis yra asmuo, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi kokios nors užsienio valstybės pilietybę, ar neturi jokios. Tokia užsieniečio samprata iš esmės atitinka tarptautinius standartus.
Užsieniečių teisinės padėties įstatymas reglamentuoja, kad įstatymas netaikomas užsieniečiams, ieškantiems politinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, taip pat užsieniečiams, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymai arba Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nustato kitokią teisinę padėtį. Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostatos yra netaikomos ir neapima „užsieniečio“ sąvokos Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytas privilegijas ir imunitetus turintiems užsienio valstybių darbuotojams ir konsulinių atstovybių vadovams ir jiems prilygstantiems asmenims.
Pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą užsieniečiai pagal buvimo Lietuvoje trukmę gali būti skirstomi į:
1. Nuolat gyvenančius;
2. Laikinai esančius.
Nuolat gyvenančiais laikomi tie užsieniečiai, kurie turi įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą, suteikiantį užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje neterminuotai.
Laikinai esančiais Lietuvoje laikomi tie užsieniečiai, kuriems nustatyta tvarka suteikta teisė laikinai apsigyventi Lietuvoje įstatymo nustatytą laiką.
Šiuo metu užsieniečiai sudaro apie 1 proc. visų Lietuvos gyventojų. Dalis jų išvyksta, o dalis atvyksta. Kasmet Lietuvoje apsigyvena apie 6 tūkstančiai užsieniečių. Bemaž pusė jų atvyksta gyventi čia, nes sukuria šeimas. Apie penktadalis arba maždaug tūkstantis Lietuvoje apsigyvenančių užsieniečių yra Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai ir jų šeimos nariai, kuriems įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ yra nustatyta supaprastinta apsigyvenimo Lietuvoje tvarka. Dešimtadalis užsieniečių atvyksta į Lietuvą mokytis, kiek mažiau – dirbti pagal darbo sutartį Lietuvos įmonėse, įstaigose ar organizacijose. Apie 6 proc. užsieniečių atvyksta į Lietuvą užsiimti verslu.

Trečia dalis (3).

Ketvirtoji dalis įkelta: 2015-01-25

Informacinių šaltinių apžvalga

Informacinių šaltinių apžvalga (3)

Trečioji dalis nuobodoka, nes peržvelgti visus literatūros šaltinius yra sausas ir neemocinis darbas.

1. INFORMACIJOS ŠALTINIŲ APŽVALGA

Detaliai užsieniečių teises ir laisves, pareigas, atvykimo į Lietuvos Respubliką sąlygas ir tvarką, teisinės atsakomybės klausimus reguliavo 1991 m. rugsėjo 4 d. įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje“. Tai buvo pirmas Lietuvos istorijoje tokio pobūdžio įstatymas, kompleksiškai reguliavęs visus užsieniečių teisinės padėties aspektus.
1992 m. Lietuvos Konstitucija įtvirtino tarptautinių sutarčių, tarp jų ir reglamentuojančių žmogaus statusą, teisinę galią.
Reglamentuojant žmogaus teises Lietuvoje, laikomasi veikiančių tarptautinės teisės normų. Lietuvos Konstitucijos 135 straipsnyje pasakyta, jog „Lietuvos Respublika, įgyvendindama užsienio politiką, vadovaujasi visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis, siekia užtikrinti šalies saugumą ir nepriklausomybę, piliečių gerovę ir pagrindines jų teises bei laisves, prisideda prie teise ir teisingumu pagrįstos tarptautinės tvarkos kūrimo.
Todėl labai svarbu sukurti darnų tarptautinių ir pasaulinių teisės normų derinimo mechanizmą, suvokiant tai, jog, pagal Lietuvos Konstitucijos 7 str., „Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai“.
Paskelbus nepriklausomybę, Lietuva pasirašė nemažai tarptautinių sutarčių, skirdama reikiamą vietą tarptautiniams dokumentams, įtvirtinantiems žmogaus teises.
1993 m. gegužės 14 d. Lietuva pasirašė ir 1995 m. balandžio 27 d. ratifikavo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir kai kuriuos šios konvencijos protokolus.
Šiuo metu užsieniečių teisinę padėtį reglamentuoja 2006 m. lapkričio 28 d. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, kuris nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, laikino ir nuolatinio gyvenimo, darbo, teisinės atsakomybės bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus. [3]

Antra dalis (2)

Trečioji mano darbo unikalioji dalis įkelta: 2015-01-25

Užsieniečių teisinė padėtis Lietuvoje ir ypatumai

Užsieniečių teisinė padėtis Lietuvoje ir ypatumai (2)

Antra mano darbo dalis yra turinio tęsinys, todėl sekdami nuorodas susirasite visą darbą.

Labai dažnai žmogaus teisės suvokiamos kaip tobula sistema, nepakankamai kreipiant dėmesio į šių teisių įgyvendinimo lygį, jos vertintinos tik pagal įstatymus bei kitų norminių aktų formuluotes. Tuo tarpu visiškai neįvertinami individo poreikiai, visuomenės technologinės aplinkos ir kt. Tai labai svarbios aplinkybės, turinčios įtakos žmogaus teisių sistemai bei jų realizavimo lygiui. Individo poreikiai yra realiausias kriterijus kuriant žmogaus teisių sistemą.
Baigiamojo darbo objektas – užsieniečiai, jų teisės, pareigos bei atsakomybė.
Šio baigiamojo darbo tikslas – atskleisti užsieniečių teisinės padėties ypatumus Lietuvos Respublikoje.
Baigiamojo darbo uždaviniai:
1. Pristatyti užsieniečio sąvoką.
2. Aptarti užsieniečių registro ypatumus ir jo svarbą Lietuvos Respublikoje.
3. Apžvelgti užsieniečių įsidarbinimo ir adaptacijos problemas ir tendencijas Lietuvoje.
4. Klaipėdos miesto darbo biržos duomenų apie užsieniečių įdarbinimą Lietuvoje ir anketos apie užsieniečių teisinę padėtį analizė.
Šio darbo metodai yra literatūros ir archyvinės medžiagos analizė, anketinė apklausa ir jos apibendrinimas.
Šio darbo struktūra. Darbą sudaro 3 pagrindinės dalys. Pirmoje dalyje supažindinama su užsieniečio sąvoka, aptariami užsieniečių registro ypatumai Lietuvoje, antroje – analizuojama surinkta informacija pagal pateiktą respondentams anketą, aptariami jos rezultatai, o trečioje dalyje, t.y. darbo pabaigoje, pateikiamos išvados.
Šiame baigiamajame darbe demonstruojamos tokios profesinės kompetencijos (1 lentelė):

Veiklos sritys Profesinės kompetencijos
Valstybės valdymo subjektų teisinis konsultavimas ir teisinis auditas 1. Mokėti dalykiškai bendrauti ir bendradarbiauti [p. 20-21].
2. Suvokti teisės raidos dėsningumus ir suvokti teisę kaip sistemą [p. 5-12, 17].
3. Mokėti naudotis teisės norminiais aktais [p.5-23 ].
4. Žinoti teisės normų realizavimo formas [žr. Priedas Nr. 2].
5. Gebėti suvokti ir įvertinti teisinę situaciją [p. 7-12].

Teisės norminių aktų ir valstybės valdymo subjektų lokalinių dokumentų kūrimas bei jų laikymosi priežiūra:

1. Žinoti privačių ir viešosios teisės subjektų veiklą reglamentuojančių dokumentų priėmimo tvarką [p. 18-19].
2. Mokėti parengti teisės norminį aktą [p. 27].

Pirma dalis (pradžia).

Antra mano unikalaus darbo dalis įkelta: 2015-01-25

UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES YPATUMAI LIETUVOS RESPUBLIKOJE

UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES YPATUMAI LIETUVOS RESPUBLIKOJE (pradžia)

Studentų Lietuvoje daugėja, bet kopijuoti norinčių dar daugiau. Todėl paskatintas sąžiningumo pateikiu savo darbą susipažinimui. Jis buvo įvertintas 10 balų.

Gyvenimo Universitetas
TEISĖS KATEDRA
STUDIJŲ PROGRAMA
TEISĖ

Leidžiama ginti
KATEDROS VEDĖJA
Doc. Dr. X. XXXXXXXXXXXX
Pačiais geriausiais mano studijų laikais
UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES YPATUMAI LIETUVOS RESPUBLIKOJE

Baigiamasis darbas

DIPLOMANTAS
4 NT XXXXXX XXXXXXXXX
Rašytas, kai buvau jaunas ir dar nevedęs

VADOVĖ
KATEDROS VEDĖJA
Doc. Dr. X. XXXXXXXXXXXX
Kai turėjau daug energijos ir buvaunaivus teisiniu supratimu
Lietuva, smagiais studijų metais

TURINYS

ĮVADAS 3

1. INFORMACIJOS ŠALTINIŲ APŽVALGA 5
1.1. Užsieniečio sąvoka 6
1.2. Užsieniečių registro sąvoka, funkcijos ir paskirtis 7

2. DARBO METODAI IR PRIEMONĖS 13
2.1. Užsieniečių teisinės padėties ypatumai Lietuvoje 13
2.2. Prieglobsčio suteikimas Lietuvos Respublikoje 23
2.3. Reikalavimai taikomi Europos Sąjungos šalių piliečiams 27

3. DARBO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS 30
3.1. Užsieniečių įsidarbinimo Lietuvoje ypatumai 31
3.2. Tyrimo metodika 33
3.3. Tyrimo rezultatai 33

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS 40

LITERATŪROS SĄRAŠAS 42

ANOTACIJA LIETUVIŲ KALBA 44

ANOTACIJA ANGLŲ KALBA 46

PRIEDAI 47

ĮVADAS

Temos aktualumas. Užsieniečių teisinės padėties administravimas valstybėje yra svarbi vidaus ir užsienio politikos dalis. Lietuvai tapus nepriklausoma Respublika, kurią pripažino dauguma pasaulio valstybių, iškilo būtinumas ne tik reguliuoti pilietybės santykius, bet ir nustatyti kitų asmenų, užsieniečių, esančių Lietuvos teritorijoje, teisinį statusą. Lietuvoje yra fiksuojamas nemažas užsieniečių srautas, dėl ko iškyla aibė neaiškumų kertant mūsų valstybės sieną, registruojant pabėgėlius, užsieniečius, pasiryžusius trumpam ar ilgesniam laikui apsistoti Lietuvoje. Vienas pagrindinių šiandieninės Lietuvos valstybės tikslų – puoselėti atsivėrusią Šengeno susitarimo erdvę, kaip laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas, gerbiamos žmogaus teisės ir laisvės, vykdyti reikiamas priemones, susijusias su kontrole prie išorinių Europos Sąjungos sienų, nusikalstamumo prevencija ir užkardymu, valdyti migracijos procesus pagal Europos Sąjungos reikalavimus, sprendžiant užsieniečių teisinės padėties valstybėje, prieglobsčio suteikimo, nelegalios migracijos prevencijos ir kitus su migracijos politikos vykdymu susijusius klausimus. Šių klausimų sprendimui, atsižvelgiant į Europos Sąjungos reikalavimus tobulinami Lietuvos Respublikos teisės aktai. Siekiant įvykdyti Europos Sąjungos reikalavimus buvo patobulintas bei labiau demokratizuotas, 2004 m. balandžio 30 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, kuris reguliavo Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančių užsieniečių teisinį statusą iki 2006 m. lapkričio 28 d.. [3] Šiuo metu yra rengiama nauja „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įstatymo redakcija.

Antra dalis.

Darbo pradžia įkelta: 2015-01-25