Migracijos problema egzistuoja ir ji vis auga (8)
Dalindamasis migracijos problema su esamais ir būsimais studentais nesiekiu jokios asmeninės naudos.
Pabėgėlių registras. Migracijos problema, inspiruojama demokratijos plėtros į naujus pasaulio regionus, jau šiandien įgyja pasaulinį mastą. Su demokratijos plėtra neišvengiamai ateina nauja tautų kraustymosi era, skatinama kultūros plėtros netolygumų bei politinių suvaržymų silpnėjimo. Pabėgėlių registras yra sudedamoji Užsieniečių registro dalis. Pabėgėlių teisės yra įstatymų leidėjo inkorporuotos į Lietuvos Respublikos teisės sistemą.
Per tuos metus, kai mūsų šalyje buvo pradėti nagrinėti užsieniečių prašymai suteikti prieglobstį pagal 1951m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso nuostatas, pabėgėlio statusas buvo suteiktas apie 5 proc. nuo bendro užsieniečių prašymų skaičiaus. Dar viena užsieniečių grupė, kuriai leidžiama laikinai (vieneriems metams) pasilikti Lietuvoje – iš karo konflikto apimtų regionų atvykę žmonės. Užregistruota daugiau kaip tūkstantis užsieniečių, atvykusių iš minėtų regionų ir pateikusių prašymus suteikti jiems prieglobstį. Prieglobstis buvo suteiktas beveik pusei iš jų.
Prieglobsčio klausimu Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. gegužės mėn. priėmė Pabėgėlių įstatymą. Tačiau šį įstatymą vėliau vetavo Prezidentas dėl to, kad kai kurios nuostatos nebuvo suderintos su tarptautinėmis konvencijomis (ypač tos kurios kalba apie teisę neįleisti į šalį prieglobsčio prašančių asmenų, motyvuojant valstybės saugumo ir viešosios tvarkos apsaugos interesais). Atsižvelgdamas į Prezidento pastabas, Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. birželio mėn. priėmė naują įstatymą, kurio dauguma nuostatų dabar atitinka tarptautines normas ir ES standartus. 2000 m. liepos mėnesį Vyriausybė priėmė Nacionalinį veiksmų planą prieglobsčio klausimu. Turėjo būti įgyvendintas patikimas informacinių sistemų ir duomenų apdorojimo programinės įrangos saugumo įvertinimo mechanizmas. Buvo pradėta Prieglobsčio suteikimo procedūros supaprastinimo reforma, kurios tikslas – stiprinti administracinius gebėjimus, įgyvendinant naujos redakcijos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatas prieglobsčio klausimais.
Pabėgėlio apibrėžimą šiuo metu visuotinai nustato 1951 m. Ženevos Konvencijos 1 straipsnis. [21] Šio straipsnio A dalies 1 punktas nustato pabėgėlio sąvokos apibrėžimą pagal ankstesnius susitarimus ir sutartis, tuo užtikrinamas ryšys tarp Ženevos Konvencijos ir ankstesnių tarptautinių instrumentų, skirtų pabėgėlių apsaugai. Ženevos pabėgėlių konvencijoje nustatyta, kad pabėgėlis yra asmuo, kuris: „dėl įvykių, buvusių iki 1951 m. sausio 1 d., arba dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba bijo naudotis tos šalies gynyba; arba neturėdamas atitinkamos pilietybės ir būdamas už šalies, kurioje anksčiau buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų dėl tokių įvykių negali ar bijo į ją grįžti.
Šešta dalis (6).
Septinta dalis (7)
Aštuntoji dalis apie užsienio piliečių teises Lietuvoje įkelta: 2015-01-25