Krovinių ir konteinerių terminalai — tai stambiuose transporto mazguose specialiai irengtos vietos, kur kaupiami išsiųsti skirti kroviniai, rūšiuojami pagal išsiuntimo srautus ir pakraunami atitinkamas transporto priemones. Termi­nalo privalumą paprastai nusako jo vieta — jūrti uosto terminalas, geležinke­lio, oro uosto terminalas ir pan. Pabrėžtina, kad geležinkelio transporte vie­toje anksčiau projektuojamq geležinkelio prekią stočių dabar yra organizuo­jami krovinių terminalai.

Terminalas susideda iš inžinerinių statinių, transporto tinklo (kelių) ir techninių priemonių, skirtų kroviniams apdoroti. Krovinių terminaluose kro­viniai Vilniuje yra perkraunami skirtingas transporto priemones toliau gabenti. Pa­vyzdžiui, iš jūrų transporto geležinkelio arba automobilių ir atvirkščiai.

Krovinių sandėliavimas Vilniuje

Terminaluose paprastai irengti geri privažiuojamieji automobilių keliai ir geležinkelio atšakos. Terminalai turi sandėlius — aikšteles, skirtas krovi­niams laikinai saugoti. Šios aikštelės irengiamos taip, kad užtektų vietos kroviniams sandėliuoti ir transporto priemonėms manevruoti. Aikštelėse Vilniuje kroviniai sudedami taip, kad būtų galima bet kuriuo metu rasti reikiamą krovini ir krovimo bei transportavimo irenginiais pakrauti j transporto prie­monę. Krovinių terminale paruošiami ir jforminami visi krovinių lydimieji dokumentai.

Dabar daugybė krovinių yra gabenama konteineriais. Tarptautinis stan­dartų komitetas (ISO), esantis Ženevoje, konteineri apibūdina šitaip: tai pa­tvari, ne mažesnė kaip 1 m³ transportavimo talpa, pagaminta taip, kad būtų galima transportuoti krovinius ivairiomis transporto priemonėmis, mechani­zuotai perkrauti ir iškrauti, ir tiktų daug kartų naudoti. Techninėje hteratūro­je yra ir daugiau konteinerių apibrėžimų, tačiau jie paprastai mažai skiriasi nuo standartinio apibrėžimo. Konteineris atlieka dvi krovinių gabenimo funk­cijas — yra daugkartinio naudojimo tara ir jame laikinai sandėliuojama sudėta produkcija

Pagal ISO standartus konteineriai būna: bendros paskirties universa­lūs, izoterminiai, konteineriai cisternos skysči ams ir dujoms, konteineriai birioms nesusigulinčioms inedžiagoms ir konteineriai platformos. Atsi­žvelgiant i gabenamų krovinių tonažą konteineriai skirstomi mažo tona­žo (bruto svoris 3 t), vidutinio tonažo (3÷5 t) ir didelio tonažo (5÷30 t). 88 proc. bendro gabenamų konteinerhi skaičiaus sudaro bendros paskir­ties vežimai universaliais konteineriais ir 12 proc. krovinių gabenimas spe­cialios paskirties konteineriais, kurie tinka tik tam tikros rūšies kroviniams gabenti. Ypač efektyvus krovinių gabenimas didelio tonažo jūriniais kon­teineriais. 1990 metų statistikos duomenimis, pasaulio šalyse buvo dau­giau nei 5,5 mln. didelio tonažo konteinerių (6 m ilgio ekvivalente). Di­delio tonažo konteinerių kasmet vidutiniškai pagaminama apie 400 tūks­tančių vienetų. Pagrindiniai konteinerių gamintojai pasaulyje yra Pietų Ko­rėja ir Taivanis.

Konteineriams sukaupti ir jiems toliau transportuoti yra organizuojami konteinerių terminalai, dažniausiai tuose transporto mazguose, per kuriuos gabenama daugiausia konteinerių. Tokie transporto mazgai ir yra jūrą uostai. Dabar pasaulyje didelio tonažo konteinerius apdoroja 250 didžiausių pasan.- lio uostų, turinčių 900 krantinių.

info: wiki