Tag Archives: gerbiamos žmogaus teisės ir laisvės

Reikalavimai ES šalių piliečiams Lietuvos Respublikoje

Reikalavimai ES šalių piliečiams Lietuvos Respublikoje (26)

2006 m. birželio 29 d. Klaipėdos miesto meras R. Taraškevičius pasirašė sprendimą „Dėl paramos užsieniečių, gavusių prieglobstį, integracijai teikimo“. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba nustatė, kad per 5 kalendorinius metus Klaipėdoje nebus vykdoma užsieniečių, gavusių prieglobstį, socialinė integracija. Tuo pačiu sprendimu pripažintas netekusiu galios Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. spalio 29 d. sprendimas Nr. 241 „Dėl prieglobstį gavusių užsieniečių socialinės integracijos“ (žr. Priedas Nr. 2).

2.3. Reikalavimai taikomi Europos Sąjungos šalių piliečiams

Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams teisinę padėtį reglamentuoja atskiras įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ skyrius, kur yra numatyti pakankamai demokratiški bei liberalūs reikalavimai, susiję su tokių piliečių atvykimu, gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje. Taip pat šio skyriaus nuostatos yra taikomos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiams ir jų šeimos nariams, kurie naudojasi laisvo asmens judėjimo teise.
Įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustato, kad užsienietis, kuris yra vienos iš Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje iki 3 mėnesių per pusę kalendorinių metų, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos, o toks užsienietis, kuris ieško darbo arba nori užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, gali būti Lietuvos Respublikoje dar 3 mėnesius. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariai gali atvykti į Lietuvos Respubliką kartu su Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu arba atvykti pas jį ir būti Lietuvos Respublikoje 3 mėnesius.

Trečia dalis.

Septyniolikta dalis.

Dvidešimt penkta dalis.

Pabėgėlių integracija Lietuvoje ir Klaipėdoje

Pabėgėlių integracija Lietuvoje ir Klaipėdoje (25)

Integruoti pabėgėlius nėra taip lengva ir kaip tai daroma Klaipėdoje aprašiau ir aš, dvidešimt penktoje darbo dalyje.

2.2.1. Pabėgėlių integracija Klaipėdoje

2002 m. spalio mėnesį Klaipėdos miesto Taryba priėmė sprendimą vykdyti prieglobstį gavusių užsieniečių (toliau – PGU) integracijos programą ir šią funkciją pavedė Klaipėdos miesto socialinės paramos centrui.
2003-01-01 – 2006-01-01 PGU integracijoje dalyvavo 76 asmenys. Į Klaipėdą 2003 m. atvažiavo 29, 2004 m. – 29, 2005 m. – 18 asmenų (žr. Priedas Nr. 1). Pabėgėlių skaičius ypač sumažėjo tada, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą ir pasirašė Dublino reglamentą.
Pagal iki 2006 m. surinktus duomenis integracijoje Klaipėdos mieste dalyvavo 47 asmenys, iš jų 24 nepilnamečiai vaikai ir 23 suaugę asmenys. Iš 24 nepilnamečių vaikų 6 – iki 3 metų amžiaus auga namuose prižiūrimi 5 mamų, 6 lanko mokyklas ir 12 lopšelius darželius. Iš 23 suaugusiųjų asmenų 8 – dirba, iš jų 2 moterys, ir moka mokesčius valstybei bei SODRAI, vienas asmuo – neįgalus, 2 moterys turi rimtų sveikatos sutrikimų, 7 asmenys dirba viešuosius ar trumpalaikius darbus pagal terminuotas darbo sutartis ir yra registruoti darbo biržoje, t. y. aktyviai ieško darbo.
Integracijoje dalyvaujantys asmenys lanko lietuvių kalbos kursus, dažnai atvyksta į centrą, aptarti jiems iškilusių problemų, dalyvauja kitose integracijos priemonėse. 2005 metais integracija baigėsi 3 šeimoms arba 7 asmenims. Šios šeimos gyvena Klaipėdoje, suaugę asmenys dirba, jų vaikai lanko darželius. Šeimos pačios nuomojasi butus, moka už komunalinius patarnavimus bei vaikų ugdymą. Jie vis dar atvyksta į centrą, kur socialinė darbuotoja padeda tvarkyti dokumentus dėl nuolatinio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje taip pat ir kitose probleminėse situacijose. Butai šioms šeimoms nuomojami iš privačių asmenų, už nuomą ir komunalinius patarnavimus mokama iš integracijos programai skirtų lėšų.
Pabėgėliai, kurie dalyvauja integracijos programoje, gauna apie 300 litų per mėnesį socialinę pašalpą, į kurią įeina ir lėšos buto nuomai, komunaliniams patarnavimams ir būtiniausiems daiktams įsigyti.

Antra dalis.

Šešiolikta dalis.

Dvidešimt ketvirta dalis.

Prašymų nagrinėjimo tvarka ir terminai Migracijos tarnyboje

Prašymų nagrinėjimo tvarka ir terminai Migracijos tarnyboje (24)

Prašymą suteikti pabėgėlio statusą Migracijos departamentas privalo išnagrinėti per 3–6 mėnesius. Jeigu Migracijos departamento sprendimu bus atsisakyta suteikti prieglobstį, užsienietis šį sprendimą per 7 dienas nuo supažindinimo su sprendimu dienos turi teisę apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas išnagrinėjęs skundą, gali jį patenkinti ir įpareigoti Migracijos departamentą suteikti užsieniečiui pabėgėlio statusą. Tačiau teismas gali ir atmesti skundą. Nagrinėjant skundą teisme užsienietis turi teisę į nemokamą teisinę pagalbą.
Migracijos departamentui priėmus sprendimą suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje, pabėgėlis turi teisę:
– gyventi Užsieniečių registracijos centre ar Pabėgėlių priėmimo centre bei nemokamai naudotis jų teikiamomis paslaugomis;
– nemokamai tvarkyti ir notariškai įforminti dokumentus, susijusius su užsieniečio prašymu suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje;
– naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba;
– bet kuriuo metu susisiekti su Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro valdybos atstovais Lietuvoje;
– gauti kompensaciją už naudojimąsi visuomeninio transporto priemonėmis;
– nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis;
– nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą;
– kas mėnesį gauti pašalpą smulkioms išlaidoms;
Tačiau pabėgėlis naudodamasis savo teisėmis turi ir tam tikrų įsipareigojimų:
– jis privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų;
– leisti gydytojui patikrinti sveikatos būklę;
– pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti pabėgėlio statusą motyvų, savo asmenybės ir atvykimo bei buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių;
– laisva forma deklaruoti savo turimas lėšas ir gaunamas lėšas laikino teritorinio prieglobsčio teikimo laikotarpiu.

Pirma dalis – Pradžia.

Vienuolikta dalis.

Dvidešimt trečia dalis.

Prieglobsčio prašymas Lietuvoje ir priežastys nesuteikti

Prieglobsčio prašymas Lietuvoje ir priežastys nesuteikti (23)

Prieglobsčio prašymas ir atsisakymas jį suteikti Lietuvos Respublikoje.

4. Nesuteikti laikino teritorinio prieglobsčio, prieglobsčio prašytoją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Priimant šį sprendimą skiriamas 48 valandų terminas, per kurį Migracijos departamentas privalo nuspręsti. Šis terminas gali būti pratęstas iki 72 valandų nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo momento. Toks prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas atliekamas iš esmės skubos tvarka, jis taikomas, jeigu užsienietis atvyko iš saugios kilmės valstybės (užsieniečio kilmės valstybė, kurioje teisės sistema, taikomos teisės normos bei politiniai santykiai yra tokie, kad asmuo nepersekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba dėl politinių įsitikinimų ir niekas nėra kankinamas, su niekuo nesielgiama žiauriai, nežmoniškai ar žeminančiai ir taip nebaudžiama, taip pat nepažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės) ir, jeigu užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį yra akivaizdžiai nepagrįstas (toks užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės šalyje pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piktnaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka bei kuris dėl minėtų priežasčių akivaizdžiai neatitinka įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytų kriterijų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje). Prieglobsčio prašymo nagrinėjimas skubos tvarka netaikomas nelydimiems nepilnamečiams prieglobsčio prašytojams.
Migracijos departamentas taip pat turi teisę perimti prieglobsčio prašytoją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, jeigu nustatoma, kad Lietuvos Respublika atsakinga už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Šiais atvejais prieglobsčio prašymas iš esmės nagrinėjamas Lietuvoje.
Prieglobsčio prašytojas, kurio prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės bendra tvarka, apgyvendinamas Užsieniečių registracijos centre. Nelydimi nepilnamečiai prieglobsčio prašytojai apgyvendinami Pabėgėlių priėmimo centre. Migracijos departamentas sprendžia dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, jeigu jis atvyko į Lietuvos Respubliką teisėtai. Kitais atvejais užsieniečio judėjimo laisvės klausimą sprendžia teismas, kuris gali taikyti sulaikymą. Teisėtai atvykusiam ir teisėtai valstybėje esančiam prieglobsčio prašytojui, turinčiam galimybę apsigyventi savo lėšomis, Migracijos departamento sprendimu gali būti leista apsigyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Dešimta dalis.

Penkiolikta dalis.

Dvidešimt antra dalis.

Migracijos tarnybos veiksmai dėl emigrantų Lietuvoje

Migracijos tarnybos veiksmai dėl emigrantų Lietuvoje (22)

Migracijos departamentas ne vėliau kaip per 48 valandas, nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo privalo priimti vieną iš šių sprendimų:
1. Nagrinėti prieglobsčio prašymą iš esmės bendra tvarka, suteikti užsieniečiui laikiną teritorinį prieglobstį ir išduoti jam užsieniečio registracijos pažymėjimą. Šis sprendimas priimamas, jeigu nenustatytos priežastys, dėl kurių laikinas teritorinis prieglobstis nesuteikiamas.
2. Nustatyti, kad už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą atsakinga kita Europos Sąjungos valstybės narė, nenagrinėti prieglobsčio prašymo iš esmės, suteikti laikiną teritorinį prieglobstį ir išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą. Toks sprendimas priimamas, jeigu yra požymių, rodančių, kad už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą gali būti atsakinga ne Lietuvos Respublika, o kita Europos Sąjungos valstybės narė. Tokiu atveju prieglobsčio prašymas nenagrinėjamas iš esmės, tačiau atliekamas tyrimas, kurio tikslas – perduoti prieglobsčio prašytoją Europos Sąjungos valstybinei narei, atsakingai už šio prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Jeigu prieglobsčio prašytojas dėl kokių nors priežasčių nėra perduodamas kitai Europos Sąjungos valstybei narei, laikinas teritorinis prieglobstis tokiam užsieniečiui pratęsiamas ir jo prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės Lietuvoje.
3. Nesuteikti laikino teritorinio prieglobsčio, nenagrinėti prieglobsčio prašymo iš esmės, prieglobsčio prašytoją grąžinti į saugią trečiąją valstybę. Toks sprendimas priimamas, jeigu nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas į Lietuvos Respubliką atvyko iš saugios trečiosios valstybės. Saugi trečioji valstybė – tai valstybė, kuri nėra užsieniečio kilmės valstybė, tačiau yra 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso ir 1967 m. Protokolo dėl pabėgėlių statuso, taip pat 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto dalyvė, įgyvendinanti šių dokumentų nuostatas ir pagal nacionalinius įstatymus suteikianti realią galimybę prašyti prieglobsčio bei nustatyta tvarka jį gauti. Prieglobsčio prašytojas atvykęs iš saugios trečiosios valstybės principas netaikomas, jeigu prieglobsčio prašytojas yra nelydimas nepilnametis ir jeigu saugi trečioji valstybė yra Europos Sąjungos valstybė narė.

Pirma dalis.

Trečia dalis.

Dvidešimt pirma dalis.

Užsieniečių įstatymo papildymas bei prieglobstis Lietuvoje

Užsieniečių įstatymo papildymas bei prieglobstis Lietuvoje (21)

…Yra siūloma ir daugiau pakeitimų šiame projekte „Dėl užsieniečių teisinės padėties Lietuvoje“, šiame darbe paminėjau, mano nuomone, svarbius punktus, daugiau informacijos apie tai galima rasti internete (http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=287243&p_query = &p_tr2=).
Komiteto sprendimu iš esmės yra pritarta iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.

2.2. Prieglobsčio suteikimas Lietuvos Respublikoje

Prieglobsčio suteikimas taip pat detaliai apibrėžtas įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.
Prieglobstis Lietuvos Respublikoje – tai:
– pabėgėlio statusas;
– papildoma apsauga;
– laikinoji apsauga.
Pabėgėlis – tai užsienietis (užsienio šalies pilietis arba asmuo be pilietybės), kuris dėl patirto persekiojimo savo kilmės valstybėje arba dėl baimės patirti tokį persekiojimą negali naudotis savo kilmės šalies gynyba. Toks persekiojimas turi būti susijęs su rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais. Pabėgėlio statusas suteikiamas užsieniečiui, kuris pripažįstamas pabėgėliu pagal 1951 m. Ženevos konvencijos nuostatas.
Prieglobsčio suteikimas Lietuvos Respublikoje – tai leidimo gyventi (nuolat ar laikinai) Lietuvoje išdavimas bei socialinės pagalbos teikimas užsieniečiui, kuriam suteiktas prieglobstis. Užsieniečiui, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas, išduodamas leidimas nuolat gyventi. Suteikus užsieniečiui prieglobstį, šiam asmeniui Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka taikoma socialinė integracija.
Jeigu užsienietis ieško prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir atvyko į šalį be Lietuvos Respublikos vizos arba galiojančio kelionės dokumento, su prašymu suteikti prieglobstį privalo kreiptis nedelsdamas, nes priešingu atveju Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali būti taikoma atsakomybė už neteisėtą atvykimą į Lietuvos Respubliką.
Prašymas suteikti prieglobstį turi būti pateiktas valstybės sienos perėjimo punkte, o būdamas teritorijoje, kurioje galioja pasienio teisinis režimas – Valstybės sienos apsaugos tarnybai, Lietuvos Respublikos teritorijoje – teritorinei policijos įstaigai arba Užsieniečių registracijos centrui (Pabradė, Švenčionių rajonas). Pateikus prašymą suteikti prieglobstį, šių institucijų valstybės tarnautojai privalo nedelsdami apklausti prieglobsčio prašytoją, paimti jo turimus asmens, kelionės ir kitus dokumentus, paimti prieglobsčio prašytojo pirštų atspaudus ir jį nufotografuoti. Jeigu užsienietis nemoka lietuvių kalbos, jam bus paskirtas vertėjas. Taip pat užsieniečiui prireikus bus suteikta teisininko, būtina medicininė ar kitokia pagalba. Prieglobsčio prašymas ir kiti susiję dokumentai perduodami Migracijos departamentui. Daktiloskopijos kortelė perduodama Kriminalistinių ekspertizių centrui, kuris paskirtas nacionaliniu EURODAC padaliniu, siekiant perduoti pirštų atspaudų duomenis Centriniam EURODAC padaliniui.

Antra dalis.

Penkiolikta dalis.

Dvidešimta dalis.

Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Lietuvoje pakeitimai

Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Lietuvoje pakeitimai (20)

Dvidešimtoje dalyje siūlysime keisti įstatymo tam tikras nuostatas, tobulintis bei patvirtinti.

“11 straipsnis. Įstatymo papildymas 492 straipsniu
Papildyti Įstatymą 492 straipsniu:
492 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina atlikti mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės plėtros darbus kaip tyrėjas
1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina atlikti mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės plėtros darbus kaip tyrėjas pagal darbo sutartį, sudarytą su mokslinių tyrimų įstaiga ar aukštąja mokykla. Taip pat jis turi pateikti šios įstaigos rašytinį įsipareigojimą, galiojantį dar 6 mėnesius nuo darbo sutarties termino pabaigos, kad tuo atveju, jei užsienietis neteisėtai pasiliktų Lietuvos Respublikoje, įstaiga kompensuos išlaidas, susijusias su užsieniečio buvimu ir grįžimu, kai tos išlaidos dengiamos valstybės lėšomis.
2. Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi gali pateikti užsienietis arba mokslinių tyrimų įstaiga.
3. Užsieniečiui, kuris kaip tyrėjas ketina atlikti mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės plėtros darbus pagal darbo sutartį, leidimas laikinai gyventi išduodamas vieneriems metams arba, jeigu tyrimų ir (arba) eksperimentinės plėtros darbų trukmė yra mažesnė nei vieneri metai, mokslinių tyrimų ir (arba) eksperimentinės plėtros darbų vykdymo laikotarpiui.
4. Užsienietis mokslinių tyrimų ir (arba) eksperimentinės plėtros darbų metu turi teisę dirbti aukštojoje mokykloje pedagoginį darbą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
5. Užsienietis, nutraukęs mokslinių tyrimų ir (arba) eksperimentinės plėtros darbų atlikimą arba pasibaigus darbo sutarčiai tarp užsieniečio ir mokslinių tyrimų įstaigos ar aukštosios mokyklos, privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos.“
“12 straipsnis. 50 straipsnio 1 dalies papildymas 17 punktu ir 2 dalies pakeitimas
1. Papildyti 50 straipsnio 1 dalį 17 punktu:
17) nutraukiamas mokslinių tyrimų ir (arba) eksperimentinės plėtros darbų atlikimas arba pasibaigia darbo sutartis tarp užsieniečio ir mokslinių tyrimų įstaigos ar aukštosios mokyklos.“
Pakeisti 46 straipsnio naują 3 dalį ir išdėstyti ją taip: šio straipsnio 1 dalyje nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas studijų, mokymosi, stažuotės, kvalifikacijos kėlimo kursų ar profesinio mokymo laikui, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis atitinka šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas ir pateikia dokumentus, kad nėra išbrauktas iš studentų, moksleivių, stažuotojų, kvalifikacijos kėlimo kursų ar profesinių mokymų dalyvių sąrašų, taip pat – kad studijuodamas laikosi apribojimų, nustatytų šio straipsnio 5 dalyje, ir kad visų studento studijuojamų dalykų galutinis įvertinimas yra teigiamas.“

Pirma dalis – Pradžia.

Keturiolikta dalis.

Devyniolikta dalis.

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių papildymas

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių papildymas (19)

Būtinybė keisti šią nuostatą yra tai, kad į aukštąsias mokyklas tiek pagal mainų programas, tiek savarankiškai atvyksta nemažai užsienio šalių piliečių dalinėms studijoms ar studijuoti lietuvių kalbos, kurios nėra laikomos nuosekliosiomis studijomis. Todėl ši įstatymo nuostata užkerta kelią studentų mobilumui, kai tuo tarpu visame pasaulyje, tame tarpe ir Europos Sąjungoje, yra skatinamos nenuosekliosios studijos, kai studijuojami atskiri dalykai ar jų ciklai.
2007 metų gegužės 17–18 d. Londone vyko penktoji Bolonijos proceso šalių ministrų, atsakingų už aukštojo mokslo sritį, konferencija. Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrė R. Žakaitienė ir mūsų šalies delegacija, kurios sudėtyje buvo Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos ir studentų sąjungų atstovai. Svarbiausiu konferencijos rezultatu tapo Londono komunikatas, kurį ministrai priėmė bendru sutarimu. Kiekviena šalis įsipareigojo siekti Londono komunikate numatytų tikslų ir vykdyti jame nubrėžtus uždavinius. Viena iš aktualiausių konferencijos temų buvo studentų ir dėstytojų mobilumo svarba ir jo skatinimas palengvinant vizų ir įsidarbinimo leidimų išdavimą.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad trečiosios pakopos (doktorantūros) studijas gali vykdyti ne tik aukštosios mokyklos, bet ir mokslo įstaigos. Todėl yra siūloma 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą išdėstyti taip:
„1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina studijuoti, mokytis, stažuoti, dalyvauti kvalifikacijos kėlimo kursuose ar profesiniuose mokymuose, jeigu jis:
1) priimtas studijuoti į mokslinių tyrimų įstaigą ar aukštąją mokyklą;“
Priėmus siūlomą variantą, būtų sudarytos palankesnės sąlygos studentų mobilumui, Lietuvos aukštosios mokyklos galėtų aktyviau dalyvauti tarptautiniuose mainuose ir tai padėtų joms kelti savo konkurencingumą tarptautiniu mastu, būtų sudarytos palankios sąlygos užsieniečiams, kurių kasmet vis daugėja, atvykti mokytis lietuvių kalbos. Taip pat bet koks užsieniečio studento atvykimas į mūsų šalį prisidėtų ir prie šalies ekonominio kilimo (augimo).
Be to, kadangi mokslinė veikla yra vykdoma ne tik mokslinių tyrimų įstaigose, bet ir aukštosiose mokyklose, atitinkamai yra siūloma projekto 9 straipsnio 1 dalyje, 11 straipsnyje ir 12 straipsnio 1 dalyje vietoj sąvokos „mokslinių tyrimų įstaigos“ vartoti sąvoką „mokslinių tyrimų įstaigos ar aukštosios mokyklos“ bei išdėstyti šiuos straipsnius taip:
„9 straipsnis. 40 straipsnio 1 dalies papildymas 13 punktu ir 6 dalies pakeitimas
1. Papildyti 40 straipsnio 1 dalį 13 punktu:
13) jis ketina atlikti mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės plėtros darbus kaip tyrėjas pagal darbo sutartį, sudarytą su Lietuvos Respublikoje įregistruota mokslinių tyrimų įstaiga ar aukštąja mokykla.“

Devinta dalis.

Trylikta dalis.

Aštuoniolikta dalis.

Užsieniečių išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos

­Užsieniečių išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos (18)

Aštuonioliktoje dalyje galima bus susipažinti su priežastimis, dėl kurių užsieniečiai yra siunčiami atgal į savo šalį.

…Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2005 m. spalio 12 d. Tarybos direktyvos 2005/71/EB dėl konkrečios įleidimo trečiųjų šalių piliečiams atvykti mokslinių tyrimų tikslais tvarkos 9 straipsnio 1 dalyje yra numatyta galimybė tinkamai pagrįstais atvejais sutrumpinti tyrėjo šeimos nario leidimo gyventi galiojimo trukmę. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tokia galimybę įtvirtinti teikiamame projekte. 19 straipsnis. Pakeisti 126 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„126 straipsnis. Išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos pagrindai
1. Užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu:
1) jis per nustatytą laiką neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos;
2) jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra;
3) jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai;
4) priimtas sprendimas jį išsiųsti iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo.
2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos užsieniečiams, kurie gali būti grąžinami į kilmės ar užsienio valstybę arba yra prieglobsčio prašytojai. Tokie užsieniečiai grąžinami pagal šio įstatymo 129 straipsnio nuostatas.“
Švietimo ir mokslo ministerija taip pat pateikė siūlymus dėl svarstomo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2, 5, 8, 26, 32, 35, 40, 43, 50, 71, 90, 104, 113, 124, 125, 126, 127, 131, 133, 134, straipsnių, III skyriaus pirmojo skirsnio pakeitimo, papildymo 49 straipsniu, 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir priedo pakeitimo įstatymo projekto (toliau – projektas) papildymo.
Nors svarstomas projektas yra susijęs su direktyvų 2001/40/EB, 2005/71/EB, 2005/85/EB įgyvendinimu, tačiau yra siūloma dar papildyti šį projektą pakeitimu, susijusiu su Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (Žin., 2004, Nr. 73-2539; 2006, Nr. 137-5199) 46 straipsniu. Švietimo ir mokslo ministerija nesutinka su dabar galiojančia 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija:
„1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina studijuoti, mokytis, stažuoti, dalyvauti kvalifikacijos kėlimo kursuose ar profesiniuose mokymuose, jeigu jis:
1) priimtas studijuoti į aukštojo mokslo įstaigos dienines nuosekliąsias studijas;“

Aštunta dalis.

Dvylikta dalis.

Septyniolikta dalis.

Projekto aptarimas dėl užsieniečių padėties Lietuvoje

Projekto aptarimas dėl užsieniečių padėties Lietuvoje (17)

2007 m. gruodžio 10 d. įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, buvo pateiktos šios pastabos:
­ Projektu keičiamo 11 straipsnio 3 dalyje siūloma įtvirtinti, kad užsienietis, kuriam taikomas bevizis režimas, turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje be vizos 3 mėnesius per pusę metų<…>. Paminėtina, kad žodžių ir skaičiaus junginys “būti joje be vizos 3 mėnesius” keistinas į žodžių konstrukciją “būti joje be vizos iki trijų mėnesių”.
­ Projektu keičiamo 122 straipsnio 4 dalyje kaip Šengeno vizos rūšis yra nustatyta riboto teritorinio galiojimo viza, kurios sąvoka neatspindi jos santykio su Šengeno viza. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konvencijos 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad “jeigu viena iš Susitariančių Šalių kelionės dokumento nepripažįsta galiojančiu, vietoje vizos gali būti išduotas leidimas, galiojantis kaip viza”, o projektu keičiamo 16 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad, jeigu užsieniečio kelionės dokumento nepripažįsta viena arba kelios Šengeno valstybės, užsieniečiui yra išduodama riboto teritorinio galiojimo viza. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus minėto leidimo ir riboto teritorinio galiojimo vizos santykis. Todėl taisytinos minėtų straipsnių minėtos dalys.
­ Projektu keičiamo 21 straipsnio 3 dalyje yra išvardintos institucijos, kurios turi teisę priimti sprendimus dėl vizos išdavimo ar atsisakymo išduoti vizą, jos panaikinimo, tačiau neaišku, kokios institucijos kokius sprendimus priims. Siūlytina patikslinti.
­ Projektu teikiamo įstatymo 40 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kuria visiems užsieniečių šeimos nariams, atvykstantiems gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su užsieniečiu, leidimai laikinai gyventi išduodami tokiam pat laikotarpiui kaip ir šiam užsieniečiui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad galiojančio įstatymo 40 straipsnio 6 dalies redakcijoje leidimų laikinai gyventi šeimos nariams išdavimo laikotarpis diferencijuojamas, atsižvelgiant į užsieniečio leidimo laikinai gyventi gavimo pagrindą. Todėl neaišku, kokiu teisiniu pagrindu teikiamame projekte tokia diferenciacija eliminuojama.

Septinta dalis.

Vienuolikta dalis.

Šešiolikta dalis.