Category Archives: Bans

Pabėgėlių integracija Lietuvoje ir Klaipėdoje

Pabėgėlių integracija Lietuvoje ir Klaipėdoje (25)

Integruoti pabėgėlius nėra taip lengva ir kaip tai daroma Klaipėdoje aprašiau ir aš, dvidešimt penktoje darbo dalyje.

2.2.1. Pabėgėlių integracija Klaipėdoje

2002 m. spalio mėnesį Klaipėdos miesto Taryba priėmė sprendimą vykdyti prieglobstį gavusių užsieniečių (toliau – PGU) integracijos programą ir šią funkciją pavedė Klaipėdos miesto socialinės paramos centrui.
2003-01-01 – 2006-01-01 PGU integracijoje dalyvavo 76 asmenys. Į Klaipėdą 2003 m. atvažiavo 29, 2004 m. – 29, 2005 m. – 18 asmenų (žr. Priedas Nr. 1). Pabėgėlių skaičius ypač sumažėjo tada, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą ir pasirašė Dublino reglamentą.
Pagal iki 2006 m. surinktus duomenis integracijoje Klaipėdos mieste dalyvavo 47 asmenys, iš jų 24 nepilnamečiai vaikai ir 23 suaugę asmenys. Iš 24 nepilnamečių vaikų 6 – iki 3 metų amžiaus auga namuose prižiūrimi 5 mamų, 6 lanko mokyklas ir 12 lopšelius darželius. Iš 23 suaugusiųjų asmenų 8 – dirba, iš jų 2 moterys, ir moka mokesčius valstybei bei SODRAI, vienas asmuo – neįgalus, 2 moterys turi rimtų sveikatos sutrikimų, 7 asmenys dirba viešuosius ar trumpalaikius darbus pagal terminuotas darbo sutartis ir yra registruoti darbo biržoje, t. y. aktyviai ieško darbo.
Integracijoje dalyvaujantys asmenys lanko lietuvių kalbos kursus, dažnai atvyksta į centrą, aptarti jiems iškilusių problemų, dalyvauja kitose integracijos priemonėse. 2005 metais integracija baigėsi 3 šeimoms arba 7 asmenims. Šios šeimos gyvena Klaipėdoje, suaugę asmenys dirba, jų vaikai lanko darželius. Šeimos pačios nuomojasi butus, moka už komunalinius patarnavimus bei vaikų ugdymą. Jie vis dar atvyksta į centrą, kur socialinė darbuotoja padeda tvarkyti dokumentus dėl nuolatinio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje taip pat ir kitose probleminėse situacijose. Butai šioms šeimoms nuomojami iš privačių asmenų, už nuomą ir komunalinius patarnavimus mokama iš integracijos programai skirtų lėšų.
Pabėgėliai, kurie dalyvauja integracijos programoje, gauna apie 300 litų per mėnesį socialinę pašalpą, į kurią įeina ir lėšos buto nuomai, komunaliniams patarnavimams ir būtiniausiems daiktams įsigyti.

Antra dalis.

Šešiolikta dalis.

Dvidešimt ketvirta dalis.

Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Lietuvoje pakeitimai

Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Lietuvoje pakeitimai (20)

Dvidešimtoje dalyje siūlysime keisti įstatymo tam tikras nuostatas, tobulintis bei patvirtinti.

“11 straipsnis. Įstatymo papildymas 492 straipsniu
Papildyti Įstatymą 492 straipsniu:
492 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina atlikti mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės plėtros darbus kaip tyrėjas
1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina atlikti mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės plėtros darbus kaip tyrėjas pagal darbo sutartį, sudarytą su mokslinių tyrimų įstaiga ar aukštąja mokykla. Taip pat jis turi pateikti šios įstaigos rašytinį įsipareigojimą, galiojantį dar 6 mėnesius nuo darbo sutarties termino pabaigos, kad tuo atveju, jei užsienietis neteisėtai pasiliktų Lietuvos Respublikoje, įstaiga kompensuos išlaidas, susijusias su užsieniečio buvimu ir grįžimu, kai tos išlaidos dengiamos valstybės lėšomis.
2. Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi gali pateikti užsienietis arba mokslinių tyrimų įstaiga.
3. Užsieniečiui, kuris kaip tyrėjas ketina atlikti mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės plėtros darbus pagal darbo sutartį, leidimas laikinai gyventi išduodamas vieneriems metams arba, jeigu tyrimų ir (arba) eksperimentinės plėtros darbų trukmė yra mažesnė nei vieneri metai, mokslinių tyrimų ir (arba) eksperimentinės plėtros darbų vykdymo laikotarpiui.
4. Užsienietis mokslinių tyrimų ir (arba) eksperimentinės plėtros darbų metu turi teisę dirbti aukštojoje mokykloje pedagoginį darbą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
5. Užsienietis, nutraukęs mokslinių tyrimų ir (arba) eksperimentinės plėtros darbų atlikimą arba pasibaigus darbo sutarčiai tarp užsieniečio ir mokslinių tyrimų įstaigos ar aukštosios mokyklos, privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos.“
“12 straipsnis. 50 straipsnio 1 dalies papildymas 17 punktu ir 2 dalies pakeitimas
1. Papildyti 50 straipsnio 1 dalį 17 punktu:
17) nutraukiamas mokslinių tyrimų ir (arba) eksperimentinės plėtros darbų atlikimas arba pasibaigia darbo sutartis tarp užsieniečio ir mokslinių tyrimų įstaigos ar aukštosios mokyklos.“
Pakeisti 46 straipsnio naują 3 dalį ir išdėstyti ją taip: šio straipsnio 1 dalyje nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas studijų, mokymosi, stažuotės, kvalifikacijos kėlimo kursų ar profesinio mokymo laikui, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis atitinka šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas ir pateikia dokumentus, kad nėra išbrauktas iš studentų, moksleivių, stažuotojų, kvalifikacijos kėlimo kursų ar profesinių mokymų dalyvių sąrašų, taip pat – kad studijuodamas laikosi apribojimų, nustatytų šio straipsnio 5 dalyje, ir kad visų studento studijuojamų dalykų galutinis įvertinimas yra teigiamas.“

Pirma dalis – Pradžia.

Keturiolikta dalis.

Devyniolikta dalis.

Užsieniečiai Lietuvos Respublikoje susiduria su sunkumais

Užsieniečiai Lietuvos Respublikoje susiduria su sunkumais (15)

Tarptautinės Migracijos Organizacijos atstovybės Lietuvoje ekspertai išreiškė susirūpinimą, kad norintiems grįžti į savo valstybę prieglobsčio prašytojams ar pabėgėliams, kliūčių sukelia reikalingų kelionės dokumentų neišdavimas kai kuriose užsienio šalių ambasadose. Tokia situacija laikytina ydinga ir prieštaraujanti 1966 m. Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakto (12 str.) nuostatoms, draudžiančioms riboti asmens teisę išvykti iš bet kurios šalies, nebent tokį išvykimą ribotų įstatymas (jei tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai, gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti ir tai yra suderinama su kitomis pakte pripažįstamomis teisėmis). Iš dalies problemą mėginama spręsti teikiant nemokamą teisinę pagalbą prieglobsčio prašytojams.
Taip pat nemažai sunkumų užsieniečiams kelia kalbos nemokėjimas, mažos socialinės pašalpos ir t.t.
Prezidentas Valdas Adamkus ragina kuo greičiau taisyti užsieniečių teisinės padėties Lietuvoje reglamentavimo spragas ir žada artimiausiu metu teikti įstatymo pataisas.
Šiuo metu galiojantis įstatymas apsunkina iš užsienio atvykstančių aukštos kvalifikacijos specialistų – vadybininkų, mokslininkų – įsidarbinimą Lietuvoje ilgesniam laikui. Be to, jos nesuderinamos su investicijų skatinimo ir pritraukimo į šalį politika. Dabar mums taip reikalingi protai pravažiuoja Lietuvą ir renkasi darbą kaimyninėse šalyse.
Anot vidaus reikalų ministro Regimanto Čiupailos, sutvarkyti įstatymą taip, kad jis ne tik atitiktų Europos Sąjungos direktyvas, bet ir atspindėtų Lietuvos poreikius, Migracijos departamentas bando jau daugiau nei trejus metus. Tačiau reikia pastebėti, kad nei Vidaus reikalų ministerijos, nei Vyriausybės pastangos visa apimtimi nėra realizuojamos priimant įstatymą Seime. Po tam tikrų pataisų, jis vėl tampa panašus į dabartinį. Džiugu, kad iniciatyvos imasi prezidentas. Tikimasi, kad jo autoritetas, dėmesys šiai sričiai, atkreips Seimo dėmesį, kad Lietuva negali likti uždara sala, neleidžianti žmonėms gyventi normaliomis sąlygomis.
Dabar galiojantis įstatymas smarkiai apsunkina Lietuvos bendrovių pastangas trūkstamų specialistų ieškoti užsienyje, mat Lietuvoje pradėjusio dirbti užsieniečio šeimos nariai beveik neturi jokių galimybių gauti leidimo gyventi šalyje. Specialistas, atvykęs iš Europos Sąjungai nepriklausančios valstybės, šeimą galėtų atsivežti tik pragyvenęs Lietuvoje dvejus metus. Iki tol šeimos nariai galėtų lankytis Lietuvoje tik kaip turistai.

Penkta dalis.

Devinta dalis.

Keturiolikta dalis.

Užsieniečių registro duomenų tvarkymo funkcijos

Užsieniečių registro duomenų tvarkymo funkcijos (7)

Užsieniečių registro duomenų tvarkymo funkcijos – septintoji darbo dalis apima sąvokų reikšmes ir detaliai jas apibūdina bei nupasakoja.

Registro duomenų tvarkymo funkcijos, nesusijusios su sprendimo dėl objektų registravimo bei sprendimo dėl registro duomenų teikimo priėmimu, gali būti perduotos registro tvarkytojams. Su registro tvarkytojais sudaromos registro duomenų tvarkymo sutartys. Jose nustatomos perduodamos registro tvarkymo funkcijos, jų įgyvendinimo priemonės, atlyginimas už funkcijų atlikimą ir atsakomybė už netinkamą jų vykdymą.
Kitos registro tvarkymo įstaigos, kurios yra ir asmens duomenų tvarkytojos yra šios :
1. Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos;
2. Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos;
3. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos;
4. Specializuotos policijos įstaigos;
5. Teritorinės policijos įstaigos;
6. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija (toliau vadinama – Prezidento kanceliarija);
7. Užsienio reikalų ministerija.
Registro tvarkymo įstaigos atlieka šias funkcijas:
1. Registruoja objektus;
2. Užtikrina sąveiką su susijusiais registrais;
3. Teikia registro duomenis registro duomenų gavėjams;
4. Užtikrina tinkamą registro veikimą ir registro duomenų bei dokumentų saugą.
Atlikdama savo funkcijas, minėtos registro tvarkymo įstaigos:
1. Priima iš registro duomenų teikėjo registro duomenis, dokumentus ir jų pakeitimus, tikrina registravimui pateiktus dokumentus, atlieka duomenų techninę ir loginę kontrolę, priima sprendimą registruoti arba atsisakyti registruoti objektą, kaupia, apdoroja, sistemina, saugo, naudoja registro duomenis, taiso registre padarytas klaidas, išduoda registravimo pažymėjimą, atlieka kitus registro duomenų tvarkymo veiksmus, numatytus registro nuostatuose;
2. Teikia registro duomenis, registruoja registro duomenų gavėjus, priima užklausas, į jas atsako, tvarko registro duomenų gavimo ir perdavimo apskaitą – fiksuoja registro duomenų teikėjus, gavėjus, perduotus duomenis, jų perdavimo laiką, turinį ir tikslą;
3. Atlieka kitus registro nuostatuose nustatytus veiksmus.

Penkta dalis (5).

Šešta dalis (6).

Septintoji dalis darbo patalpinta: 2015-01-25

Užsieniečių teisinė padėtis Lietuvoje ir ypatumai

Užsieniečių teisinė padėtis Lietuvoje ir ypatumai (2)

Antra mano darbo dalis yra turinio tęsinys, todėl sekdami nuorodas susirasite visą darbą.

Labai dažnai žmogaus teisės suvokiamos kaip tobula sistema, nepakankamai kreipiant dėmesio į šių teisių įgyvendinimo lygį, jos vertintinos tik pagal įstatymus bei kitų norminių aktų formuluotes. Tuo tarpu visiškai neįvertinami individo poreikiai, visuomenės technologinės aplinkos ir kt. Tai labai svarbios aplinkybės, turinčios įtakos žmogaus teisių sistemai bei jų realizavimo lygiui. Individo poreikiai yra realiausias kriterijus kuriant žmogaus teisių sistemą.
Baigiamojo darbo objektas – užsieniečiai, jų teisės, pareigos bei atsakomybė.
Šio baigiamojo darbo tikslas – atskleisti užsieniečių teisinės padėties ypatumus Lietuvos Respublikoje.
Baigiamojo darbo uždaviniai:
1. Pristatyti užsieniečio sąvoką.
2. Aptarti užsieniečių registro ypatumus ir jo svarbą Lietuvos Respublikoje.
3. Apžvelgti užsieniečių įsidarbinimo ir adaptacijos problemas ir tendencijas Lietuvoje.
4. Klaipėdos miesto darbo biržos duomenų apie užsieniečių įdarbinimą Lietuvoje ir anketos apie užsieniečių teisinę padėtį analizė.
Šio darbo metodai yra literatūros ir archyvinės medžiagos analizė, anketinė apklausa ir jos apibendrinimas.
Šio darbo struktūra. Darbą sudaro 3 pagrindinės dalys. Pirmoje dalyje supažindinama su užsieniečio sąvoka, aptariami užsieniečių registro ypatumai Lietuvoje, antroje – analizuojama surinkta informacija pagal pateiktą respondentams anketą, aptariami jos rezultatai, o trečioje dalyje, t.y. darbo pabaigoje, pateikiamos išvados.
Šiame baigiamajame darbe demonstruojamos tokios profesinės kompetencijos (1 lentelė):

Veiklos sritys Profesinės kompetencijos
Valstybės valdymo subjektų teisinis konsultavimas ir teisinis auditas 1. Mokėti dalykiškai bendrauti ir bendradarbiauti [p. 20-21].
2. Suvokti teisės raidos dėsningumus ir suvokti teisę kaip sistemą [p. 5-12, 17].
3. Mokėti naudotis teisės norminiais aktais [p.5-23 ].
4. Žinoti teisės normų realizavimo formas [žr. Priedas Nr. 2].
5. Gebėti suvokti ir įvertinti teisinę situaciją [p. 7-12].

Teisės norminių aktų ir valstybės valdymo subjektų lokalinių dokumentų kūrimas bei jų laikymosi priežiūra:

1. Žinoti privačių ir viešosios teisės subjektų veiklą reglamentuojančių dokumentų priėmimo tvarką [p. 18-19].
2. Mokėti parengti teisės norminį aktą [p. 27].

Pirma dalis (pradžia).

Antra mano unikalaus darbo dalis įkelta: 2015-01-25