Category Archives: Nick

Migracijos tarnybos veiksmai dėl emigrantų Lietuvoje

Migracijos tarnybos veiksmai dėl emigrantų Lietuvoje (22)

Migracijos departamentas ne vėliau kaip per 48 valandas, nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo privalo priimti vieną iš šių sprendimų:
1. Nagrinėti prieglobsčio prašymą iš esmės bendra tvarka, suteikti užsieniečiui laikiną teritorinį prieglobstį ir išduoti jam užsieniečio registracijos pažymėjimą. Šis sprendimas priimamas, jeigu nenustatytos priežastys, dėl kurių laikinas teritorinis prieglobstis nesuteikiamas.
2. Nustatyti, kad už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą atsakinga kita Europos Sąjungos valstybės narė, nenagrinėti prieglobsčio prašymo iš esmės, suteikti laikiną teritorinį prieglobstį ir išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą. Toks sprendimas priimamas, jeigu yra požymių, rodančių, kad už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą gali būti atsakinga ne Lietuvos Respublika, o kita Europos Sąjungos valstybės narė. Tokiu atveju prieglobsčio prašymas nenagrinėjamas iš esmės, tačiau atliekamas tyrimas, kurio tikslas – perduoti prieglobsčio prašytoją Europos Sąjungos valstybinei narei, atsakingai už šio prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Jeigu prieglobsčio prašytojas dėl kokių nors priežasčių nėra perduodamas kitai Europos Sąjungos valstybei narei, laikinas teritorinis prieglobstis tokiam užsieniečiui pratęsiamas ir jo prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės Lietuvoje.
3. Nesuteikti laikino teritorinio prieglobsčio, nenagrinėti prieglobsčio prašymo iš esmės, prieglobsčio prašytoją grąžinti į saugią trečiąją valstybę. Toks sprendimas priimamas, jeigu nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas į Lietuvos Respubliką atvyko iš saugios trečiosios valstybės. Saugi trečioji valstybė – tai valstybė, kuri nėra užsieniečio kilmės valstybė, tačiau yra 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso ir 1967 m. Protokolo dėl pabėgėlių statuso, taip pat 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto dalyvė, įgyvendinanti šių dokumentų nuostatas ir pagal nacionalinius įstatymus suteikianti realią galimybę prašyti prieglobsčio bei nustatyta tvarka jį gauti. Prieglobsčio prašytojas atvykęs iš saugios trečiosios valstybės principas netaikomas, jeigu prieglobsčio prašytojas yra nelydimas nepilnametis ir jeigu saugi trečioji valstybė yra Europos Sąjungos valstybė narė.

Pirma dalis.

Trečia dalis.

Dvidešimt pirma dalis.

Projekto aptarimas dėl užsieniečių padėties Lietuvoje

Projekto aptarimas dėl užsieniečių padėties Lietuvoje (17)

2007 m. gruodžio 10 d. įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, buvo pateiktos šios pastabos:
­ Projektu keičiamo 11 straipsnio 3 dalyje siūloma įtvirtinti, kad užsienietis, kuriam taikomas bevizis režimas, turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje be vizos 3 mėnesius per pusę metų<…>. Paminėtina, kad žodžių ir skaičiaus junginys “būti joje be vizos 3 mėnesius” keistinas į žodžių konstrukciją “būti joje be vizos iki trijų mėnesių”.
­ Projektu keičiamo 122 straipsnio 4 dalyje kaip Šengeno vizos rūšis yra nustatyta riboto teritorinio galiojimo viza, kurios sąvoka neatspindi jos santykio su Šengeno viza. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konvencijos 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad “jeigu viena iš Susitariančių Šalių kelionės dokumento nepripažįsta galiojančiu, vietoje vizos gali būti išduotas leidimas, galiojantis kaip viza”, o projektu keičiamo 16 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad, jeigu užsieniečio kelionės dokumento nepripažįsta viena arba kelios Šengeno valstybės, užsieniečiui yra išduodama riboto teritorinio galiojimo viza. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus minėto leidimo ir riboto teritorinio galiojimo vizos santykis. Todėl taisytinos minėtų straipsnių minėtos dalys.
­ Projektu keičiamo 21 straipsnio 3 dalyje yra išvardintos institucijos, kurios turi teisę priimti sprendimus dėl vizos išdavimo ar atsisakymo išduoti vizą, jos panaikinimo, tačiau neaišku, kokios institucijos kokius sprendimus priims. Siūlytina patikslinti.
­ Projektu teikiamo įstatymo 40 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kuria visiems užsieniečių šeimos nariams, atvykstantiems gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su užsieniečiu, leidimai laikinai gyventi išduodami tokiam pat laikotarpiui kaip ir šiam užsieniečiui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad galiojančio įstatymo 40 straipsnio 6 dalies redakcijoje leidimų laikinai gyventi šeimos nariams išdavimo laikotarpis diferencijuojamas, atsižvelgiant į užsieniečio leidimo laikinai gyventi gavimo pagrindą. Todėl neaišku, kokiu teisiniu pagrindu teikiamame projekte tokia diferenciacija eliminuojama.

Septinta dalis.

Vienuolikta dalis.

Šešiolikta dalis.

Kur kreiptis dėl laikino ar nuolatinio leidimo gyventi Lietuvoje

Kur kreiptis dėl laikino ar nuolatinio leidimo gyventi Lietuvoje (12)

Dvyliktoje mano darbo dalyje susipažinsime su veiksmai, kurie būtini leidimui gyventi Lietuvoje gauti.

Vizas išduoda Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės, konsuliniai skyriai, Užsienio reikalų ministerija, policijos įstaigų migracijos skyriai, o tam tikrais atvejais ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Atvykę gyventi asmenys iš kitų valstybių ir gavę teisinį statusą gyventi Lietuvoje, nuolatos ar laikinai, tuo pačiu įgyja ne tik teisę gyventi Lietuvoje, bet kartu ir pareigą paklusti Lietuvos Respublikos įstatymams. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis nustato, kad: „įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.“ Ši nuostata taikoma ne tik Lietuvos piliečiams, bet ir atvykusiems į Lietuvos teritoriją kitų šalių piliečiams.
Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje – tai dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jame nurodyta laiką.
Dėl laikino leidimo (išskyrus, kai prašomas pirmas laikinas leidimas), užsienietis esantis Lietuvos Respublikoje, privalo kreiptis į Migracijos tarnybą, kol nepasibaigęs jo teisėto buvimo Lietuvoje laikas. Leidimas laikinai gyventi įforminamas užsieniečiui pateikus galiojantį kelionės dokumentą, kurio galiojimas 3 mėnesiais turi viršyti prašomo išduoti leidimo laikinai gyventi galiojimo laiką. Užsieniečio buvimo Lietuvoje laikas yra skaičiuojamas remiantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų į kelionės dokumentą (pasą) įdėtais spaudais. Migracijos tarnybų pareigūnai, remdamiesi atvykimo ir išvykimo spaudais, apskaičiuoja užsieniečio buvimo Lietuvoje trukmę.
Laikinas leidimas gyventi yra išduodamas 1 metams, bet tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, užsieniečiui išsaugojusiam teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę arba lietuvių kilmės užsieniečiui, toks leidimas išduodamas 5 metams.
Užsienietis dėl laikino leidimo gyventi keitimo turi kreiptis dar nepasibaigus turimo laikinojo leidimo gyventi galiojimo laikui – likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki jo galiojimo pabaigos. Užsieniečio prašymas išduoti naują laikinąjį leidimą išnagrinėjamas per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui keitimo priima Migracijos departamentas, leidimą laikinai gyventi užsieniečiams keičia Vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos.
Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu:
1. Jis išsaugojo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka;
2. Jis yra lietuvių kilmės asmuo;
3. Yra šeimos susijungimo atvejis;
4. Jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje;
5. Jis ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje;
6. Jis ketina įgyti išsilavinimą, mokytis švietimo įstaigoje, stažuoti, kelti kvalifikaciją, dalyvauti profesiniuose mokymuose;
7. Jam yra nustatyta globa (rūpyba) arba jis yra paskirtas globėju (rūpintoju);
8. Jo negalima išsiųsti iš Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka atidėtas išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos;
9. Jam įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje;
10. Jam įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje;
11. Dėl pavojingos organizmo būklės jis negali išvykti ir jam reikalinga neatidėliotina būtinoji medicinos pagalba. Tokių būklių sąrašą nustato sveikatos apsaugos ministras.

Darbo antra dalis.

Šešta dalis.

Vienuolikta dalis.

Migracijos problema egzistuoja ir ji vis auga

Migracijos problema egzistuoja ir ji vis auga (8)

Dalindamasis migracijos problema su esamais ir būsimais studentais nesiekiu jokios asmeninės naudos.

Pabėgėlių registras. Migracijos problema, inspiruojama demokratijos plėtros į naujus pasaulio regionus, jau šiandien įgyja pasaulinį mastą. Su demokratijos plėtra neišvengiamai ateina nauja tautų kraustymosi era, skatinama kultūros plėtros netolygumų bei politinių suvaržymų silpnėjimo. Pabėgėlių registras yra sudedamoji Užsieniečių registro dalis. Pabėgėlių teisės yra įstatymų leidėjo inkorporuotos į Lietuvos Respublikos teisės sistemą.
Per tuos metus, kai mūsų šalyje buvo pradėti nagrinėti užsieniečių prašymai suteikti prieglobstį pagal 1951m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso nuostatas, pabėgėlio statusas buvo suteiktas apie 5 proc. nuo bendro užsieniečių prašymų skaičiaus. Dar viena užsieniečių grupė, kuriai leidžiama laikinai (vieneriems metams) pasilikti Lietuvoje – iš karo konflikto apimtų regionų atvykę žmonės. Užregistruota daugiau kaip tūkstantis užsieniečių, atvykusių iš minėtų regionų ir pateikusių prašymus suteikti jiems prieglobstį. Prieglobstis buvo suteiktas beveik pusei iš jų.
Prieglobsčio klausimu Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. gegužės mėn. priėmė Pabėgėlių įstatymą. Tačiau šį įstatymą vėliau vetavo Prezidentas dėl to, kad kai kurios nuostatos nebuvo suderintos su tarptautinėmis konvencijomis (ypač tos kurios kalba apie teisę neįleisti į šalį prieglobsčio prašančių asmenų, motyvuojant valstybės saugumo ir viešosios tvarkos apsaugos interesais). Atsižvelgdamas į Prezidento pastabas, Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. birželio mėn. priėmė naują įstatymą, kurio dauguma nuostatų dabar atitinka tarptautines normas ir ES standartus. 2000 m. liepos mėnesį Vyriausybė priėmė Nacionalinį veiksmų planą prieglobsčio klausimu. Turėjo būti įgyvendintas patikimas informacinių sistemų ir duomenų apdorojimo programinės įrangos saugumo įvertinimo mechanizmas. Buvo pradėta Prieglobsčio suteikimo procedūros supaprastinimo reforma, kurios tikslas – stiprinti administracinius gebėjimus, įgyvendinant naujos redakcijos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatas prieglobsčio klausimais.
Pabėgėlio apibrėžimą šiuo metu visuotinai nustato 1951 m. Ženevos Konvencijos 1 straipsnis. [21] Šio straipsnio A dalies 1 punktas nustato pabėgėlio sąvokos apibrėžimą pagal ankstesnius susitarimus ir sutartis, tuo užtikrinamas ryšys tarp Ženevos Konvencijos ir ankstesnių tarptautinių instrumentų, skirtų pabėgėlių apsaugai. Ženevos pabėgėlių konvencijoje nustatyta, kad pabėgėlis yra asmuo, kuris: „dėl įvykių, buvusių iki 1951 m. sausio 1 d., arba dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba bijo naudotis tos šalies gynyba; arba neturėdamas atitinkamos pilietybės ir būdamas už šalies, kurioje anksčiau buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų dėl tokių įvykių negali ar bijo į ją grįžti.

Šešta dalis (6).

Septinta dalis (7)

Aštuntoji dalis apie užsienio piliečių teises Lietuvoje įkelta: 2015-01-25

Informacinių šaltinių apžvalga

Informacinių šaltinių apžvalga (3)

Trečioji dalis nuobodoka, nes peržvelgti visus literatūros šaltinius yra sausas ir neemocinis darbas.

1. INFORMACIJOS ŠALTINIŲ APŽVALGA

Detaliai užsieniečių teises ir laisves, pareigas, atvykimo į Lietuvos Respubliką sąlygas ir tvarką, teisinės atsakomybės klausimus reguliavo 1991 m. rugsėjo 4 d. įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje“. Tai buvo pirmas Lietuvos istorijoje tokio pobūdžio įstatymas, kompleksiškai reguliavęs visus užsieniečių teisinės padėties aspektus.
1992 m. Lietuvos Konstitucija įtvirtino tarptautinių sutarčių, tarp jų ir reglamentuojančių žmogaus statusą, teisinę galią.
Reglamentuojant žmogaus teises Lietuvoje, laikomasi veikiančių tarptautinės teisės normų. Lietuvos Konstitucijos 135 straipsnyje pasakyta, jog „Lietuvos Respublika, įgyvendindama užsienio politiką, vadovaujasi visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis, siekia užtikrinti šalies saugumą ir nepriklausomybę, piliečių gerovę ir pagrindines jų teises bei laisves, prisideda prie teise ir teisingumu pagrįstos tarptautinės tvarkos kūrimo.
Todėl labai svarbu sukurti darnų tarptautinių ir pasaulinių teisės normų derinimo mechanizmą, suvokiant tai, jog, pagal Lietuvos Konstitucijos 7 str., „Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai“.
Paskelbus nepriklausomybę, Lietuva pasirašė nemažai tarptautinių sutarčių, skirdama reikiamą vietą tarptautiniams dokumentams, įtvirtinantiems žmogaus teises.
1993 m. gegužės 14 d. Lietuva pasirašė ir 1995 m. balandžio 27 d. ratifikavo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir kai kuriuos šios konvencijos protokolus.
Šiuo metu užsieniečių teisinę padėtį reglamentuoja 2006 m. lapkričio 28 d. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, kuris nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, laikino ir nuolatinio gyvenimo, darbo, teisinės atsakomybės bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus. [3]

Antra dalis (2)

Trečioji mano darbo unikalioji dalis įkelta: 2015-01-25