Tag Archives: gimęs Lietuvos Respublikoje

Reikalavimai ES šalių piliečiams Lietuvos Respublikoje

Reikalavimai ES šalių piliečiams Lietuvos Respublikoje (26)

2006 m. birželio 29 d. Klaipėdos miesto meras R. Taraškevičius pasirašė sprendimą „Dėl paramos užsieniečių, gavusių prieglobstį, integracijai teikimo“. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba nustatė, kad per 5 kalendorinius metus Klaipėdoje nebus vykdoma užsieniečių, gavusių prieglobstį, socialinė integracija. Tuo pačiu sprendimu pripažintas netekusiu galios Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. spalio 29 d. sprendimas Nr. 241 „Dėl prieglobstį gavusių užsieniečių socialinės integracijos“ (žr. Priedas Nr. 2).

2.3. Reikalavimai taikomi Europos Sąjungos šalių piliečiams

Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams teisinę padėtį reglamentuoja atskiras įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ skyrius, kur yra numatyti pakankamai demokratiški bei liberalūs reikalavimai, susiję su tokių piliečių atvykimu, gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje. Taip pat šio skyriaus nuostatos yra taikomos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiams ir jų šeimos nariams, kurie naudojasi laisvo asmens judėjimo teise.
Įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustato, kad užsienietis, kuris yra vienos iš Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje iki 3 mėnesių per pusę kalendorinių metų, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos, o toks užsienietis, kuris ieško darbo arba nori užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, gali būti Lietuvos Respublikoje dar 3 mėnesius. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariai gali atvykti į Lietuvos Respubliką kartu su Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu arba atvykti pas jį ir būti Lietuvos Respublikoje 3 mėnesius.

Trečia dalis.

Septyniolikta dalis.

Dvidešimt penkta dalis.

Pabėgėlių integracija Lietuvoje ir Klaipėdoje

Pabėgėlių integracija Lietuvoje ir Klaipėdoje (25)

Integruoti pabėgėlius nėra taip lengva ir kaip tai daroma Klaipėdoje aprašiau ir aš, dvidešimt penktoje darbo dalyje.

2.2.1. Pabėgėlių integracija Klaipėdoje

2002 m. spalio mėnesį Klaipėdos miesto Taryba priėmė sprendimą vykdyti prieglobstį gavusių užsieniečių (toliau – PGU) integracijos programą ir šią funkciją pavedė Klaipėdos miesto socialinės paramos centrui.
2003-01-01 – 2006-01-01 PGU integracijoje dalyvavo 76 asmenys. Į Klaipėdą 2003 m. atvažiavo 29, 2004 m. – 29, 2005 m. – 18 asmenų (žr. Priedas Nr. 1). Pabėgėlių skaičius ypač sumažėjo tada, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą ir pasirašė Dublino reglamentą.
Pagal iki 2006 m. surinktus duomenis integracijoje Klaipėdos mieste dalyvavo 47 asmenys, iš jų 24 nepilnamečiai vaikai ir 23 suaugę asmenys. Iš 24 nepilnamečių vaikų 6 – iki 3 metų amžiaus auga namuose prižiūrimi 5 mamų, 6 lanko mokyklas ir 12 lopšelius darželius. Iš 23 suaugusiųjų asmenų 8 – dirba, iš jų 2 moterys, ir moka mokesčius valstybei bei SODRAI, vienas asmuo – neįgalus, 2 moterys turi rimtų sveikatos sutrikimų, 7 asmenys dirba viešuosius ar trumpalaikius darbus pagal terminuotas darbo sutartis ir yra registruoti darbo biržoje, t. y. aktyviai ieško darbo.
Integracijoje dalyvaujantys asmenys lanko lietuvių kalbos kursus, dažnai atvyksta į centrą, aptarti jiems iškilusių problemų, dalyvauja kitose integracijos priemonėse. 2005 metais integracija baigėsi 3 šeimoms arba 7 asmenims. Šios šeimos gyvena Klaipėdoje, suaugę asmenys dirba, jų vaikai lanko darželius. Šeimos pačios nuomojasi butus, moka už komunalinius patarnavimus bei vaikų ugdymą. Jie vis dar atvyksta į centrą, kur socialinė darbuotoja padeda tvarkyti dokumentus dėl nuolatinio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje taip pat ir kitose probleminėse situacijose. Butai šioms šeimoms nuomojami iš privačių asmenų, už nuomą ir komunalinius patarnavimus mokama iš integracijos programai skirtų lėšų.
Pabėgėliai, kurie dalyvauja integracijos programoje, gauna apie 300 litų per mėnesį socialinę pašalpą, į kurią įeina ir lėšos buto nuomai, komunaliniams patarnavimams ir būtiniausiems daiktams įsigyti.

Antra dalis.

Šešiolikta dalis.

Dvidešimt ketvirta dalis.

Prašymų nagrinėjimo tvarka ir terminai Migracijos tarnyboje

Prašymų nagrinėjimo tvarka ir terminai Migracijos tarnyboje (24)

Prašymą suteikti pabėgėlio statusą Migracijos departamentas privalo išnagrinėti per 3–6 mėnesius. Jeigu Migracijos departamento sprendimu bus atsisakyta suteikti prieglobstį, užsienietis šį sprendimą per 7 dienas nuo supažindinimo su sprendimu dienos turi teisę apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas išnagrinėjęs skundą, gali jį patenkinti ir įpareigoti Migracijos departamentą suteikti užsieniečiui pabėgėlio statusą. Tačiau teismas gali ir atmesti skundą. Nagrinėjant skundą teisme užsienietis turi teisę į nemokamą teisinę pagalbą.
Migracijos departamentui priėmus sprendimą suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje, pabėgėlis turi teisę:
– gyventi Užsieniečių registracijos centre ar Pabėgėlių priėmimo centre bei nemokamai naudotis jų teikiamomis paslaugomis;
– nemokamai tvarkyti ir notariškai įforminti dokumentus, susijusius su užsieniečio prašymu suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje;
– naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba;
– bet kuriuo metu susisiekti su Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro valdybos atstovais Lietuvoje;
– gauti kompensaciją už naudojimąsi visuomeninio transporto priemonėmis;
– nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis;
– nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą;
– kas mėnesį gauti pašalpą smulkioms išlaidoms;
Tačiau pabėgėlis naudodamasis savo teisėmis turi ir tam tikrų įsipareigojimų:
– jis privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų;
– leisti gydytojui patikrinti sveikatos būklę;
– pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti pabėgėlio statusą motyvų, savo asmenybės ir atvykimo bei buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių;
– laisva forma deklaruoti savo turimas lėšas ir gaunamas lėšas laikino teritorinio prieglobsčio teikimo laikotarpiu.

Pirma dalis – Pradžia.

Vienuolikta dalis.

Dvidešimt trečia dalis.

Prieglobsčio prašymas Lietuvoje ir priežastys nesuteikti

Prieglobsčio prašymas Lietuvoje ir priežastys nesuteikti (23)

Prieglobsčio prašymas ir atsisakymas jį suteikti Lietuvos Respublikoje.

4. Nesuteikti laikino teritorinio prieglobsčio, prieglobsčio prašytoją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Priimant šį sprendimą skiriamas 48 valandų terminas, per kurį Migracijos departamentas privalo nuspręsti. Šis terminas gali būti pratęstas iki 72 valandų nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo momento. Toks prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas atliekamas iš esmės skubos tvarka, jis taikomas, jeigu užsienietis atvyko iš saugios kilmės valstybės (užsieniečio kilmės valstybė, kurioje teisės sistema, taikomos teisės normos bei politiniai santykiai yra tokie, kad asmuo nepersekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba dėl politinių įsitikinimų ir niekas nėra kankinamas, su niekuo nesielgiama žiauriai, nežmoniškai ar žeminančiai ir taip nebaudžiama, taip pat nepažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės) ir, jeigu užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį yra akivaizdžiai nepagrįstas (toks užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės šalyje pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piktnaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka bei kuris dėl minėtų priežasčių akivaizdžiai neatitinka įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytų kriterijų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje). Prieglobsčio prašymo nagrinėjimas skubos tvarka netaikomas nelydimiems nepilnamečiams prieglobsčio prašytojams.
Migracijos departamentas taip pat turi teisę perimti prieglobsčio prašytoją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, jeigu nustatoma, kad Lietuvos Respublika atsakinga už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Šiais atvejais prieglobsčio prašymas iš esmės nagrinėjamas Lietuvoje.
Prieglobsčio prašytojas, kurio prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės bendra tvarka, apgyvendinamas Užsieniečių registracijos centre. Nelydimi nepilnamečiai prieglobsčio prašytojai apgyvendinami Pabėgėlių priėmimo centre. Migracijos departamentas sprendžia dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, jeigu jis atvyko į Lietuvos Respubliką teisėtai. Kitais atvejais užsieniečio judėjimo laisvės klausimą sprendžia teismas, kuris gali taikyti sulaikymą. Teisėtai atvykusiam ir teisėtai valstybėje esančiam prieglobsčio prašytojui, turinčiam galimybę apsigyventi savo lėšomis, Migracijos departamento sprendimu gali būti leista apsigyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Dešimta dalis.

Penkiolikta dalis.

Dvidešimt antra dalis.

Migracijos tarnybos veiksmai dėl emigrantų Lietuvoje

Migracijos tarnybos veiksmai dėl emigrantų Lietuvoje (22)

Migracijos departamentas ne vėliau kaip per 48 valandas, nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo privalo priimti vieną iš šių sprendimų:
1. Nagrinėti prieglobsčio prašymą iš esmės bendra tvarka, suteikti užsieniečiui laikiną teritorinį prieglobstį ir išduoti jam užsieniečio registracijos pažymėjimą. Šis sprendimas priimamas, jeigu nenustatytos priežastys, dėl kurių laikinas teritorinis prieglobstis nesuteikiamas.
2. Nustatyti, kad už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą atsakinga kita Europos Sąjungos valstybės narė, nenagrinėti prieglobsčio prašymo iš esmės, suteikti laikiną teritorinį prieglobstį ir išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą. Toks sprendimas priimamas, jeigu yra požymių, rodančių, kad už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą gali būti atsakinga ne Lietuvos Respublika, o kita Europos Sąjungos valstybės narė. Tokiu atveju prieglobsčio prašymas nenagrinėjamas iš esmės, tačiau atliekamas tyrimas, kurio tikslas – perduoti prieglobsčio prašytoją Europos Sąjungos valstybinei narei, atsakingai už šio prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Jeigu prieglobsčio prašytojas dėl kokių nors priežasčių nėra perduodamas kitai Europos Sąjungos valstybei narei, laikinas teritorinis prieglobstis tokiam užsieniečiui pratęsiamas ir jo prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės Lietuvoje.
3. Nesuteikti laikino teritorinio prieglobsčio, nenagrinėti prieglobsčio prašymo iš esmės, prieglobsčio prašytoją grąžinti į saugią trečiąją valstybę. Toks sprendimas priimamas, jeigu nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas į Lietuvos Respubliką atvyko iš saugios trečiosios valstybės. Saugi trečioji valstybė – tai valstybė, kuri nėra užsieniečio kilmės valstybė, tačiau yra 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso ir 1967 m. Protokolo dėl pabėgėlių statuso, taip pat 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto dalyvė, įgyvendinanti šių dokumentų nuo