Category Archives: Gyvenimo iškasenos

Kai išmoksite taisykles ir išlaikysite saugios laivavedybos egzaminus

Kai išmoksite taisykles ir išlaikysite saugios laivavedybos egzaminus

Gal teko kada nors plaukti laivu per rūką?

Tikėtina, kad nėra Lietuvoje tokio piliečio, kuris nėra plaukęs valtimi, kateriu ar dideliu laivu, emigrantų turime gi daug, bet plaukti rūke, greičiausiai, teko vos keliems. Tačiau ši tema ne apie tai. Pabandykime įsivaizduoti, kaip sudėtinga ir sunku bei atsakinga yra valdyti laivą riboto matomumo sąlygomis. Laivų praktiškai nesimato, girdimi tik įvairių tonacijų jų garsus, o visas krūvis bei atsakomybė krenta ant kapitono ar laivavedžio pečių, štai kam reikalingas laivavedžio pažymėjimas.

Kad Lietuva yra jūrinė valstybė atsakyti gali kiekvienas, tačiau įvardinti, kiek vidaus vandenyse plaukiojančių motoriniais laivais turi pažymėjimus, leidimus ar kaip juos be pavadintume, atsakyti negalėtų niekas. Taip, plaukioti ir pramogauti yra pasiruošęs vos ne kiekvienas lietuvis, tačiau ne kiekvienas žinodamas savo teises žino ir pareigas. Štai tokiems neatsakingiems piliečiams, kad jie apsaugotų savo teises kokio nors nelaimingo įvykio metu, Lietuvos saugios laivybos administracija yra numačiusi teisines priemones, kurių būtina ir privalu laikytis kiekvienam į vandenį įkėlusiam plaukimo priemonę, ar tai būtų valtis, kateris, burlaivis ar didelis laivas. Visi su vandens transporto priemonėmis plaukiojantys laivavedžiai privalo žinoti taisykles, kuriuose vandenyse plaukioti galima ir tai patvirtina krante esantys ženklai, o kuriuose draudžiama kelti bangas ar net plaukioti.

Laivavedžio pažymėjimas yra oficialiai Lietuvos saugios laivavedybos administracijos patvirtintas dokumentas, kuris suteikia teisę plaukioti motorinėmis vandens transporto priemonėmis pradedant vandens motociklais, buriniais laiveliais ir baigiant laivais iki 24 metrų, kurių variklių galingumas yra iki 150 AG. Tačiau tokios taisyklės negalioja, jei laivavedys yra pasikėlęs kvalifikaciją ir turi teisę valdyti laivą, kurio variklio galingumas yra neribotas. Tačiau dėl to pergyventi neverta, Lietuvos saugios laivavedybos administracija jau yra patvirtinusi projektą, kuris, nuo gegužės 1 dienos 2016 metų nemato daugybę patogių patobulinimų laivavedžiams, tiek pradedantiesiems.

Naujame įsakymą, laivavedžio pažymėjimo siekiantys turės tiek lengvatų, tiek šiek tiek ir sunkumų, kurie bus susiję su žiniomis. Jei būsimieji laivavedžiai neplanuoja plaukioti jūriniuose vandenyse, tik vidaus, jiems bus lengvatos renkantis kursų dėstymą lengviau. Tačiau tie būsimi jūreiviai, kurie planuoja išbandyti ir jūrų bangavimą, jiems teks pasimokyti ir astronomijos, bei laivo techninę apžiūrą praeiti kas metus.

Be to, nuo 2016 metų gegužės 1 dienos, visiems siekiantiems gauti laivavedžio pažymėjimus bus privalomas ne tik teorinis egzaminas saugios laivybos administracijoje, bet ir praktinis egzaminas, kas yra naujovė laivavedžių ruošimo istorijoje, tačiau sveikintinas sprendimas, nes tik su teorinėmis žiniomis, pradėti plaukioti yra įmanoma, bet gan sudėtinga.

Taigi, užsirašykite į kursus, lankykite juos, semkitės žinių ir plaukiokite praktiškai, kad viso to vaisius būtų ne tik laivavedžio pažymėjimų įteikimo ceremonija, bet ir smagios pramogos vandenyje laikantis visų saugios laivybos administracijos nustatytų normatyvų.

Vandens motociklo teisės.

Prieglobsčio prašymas Lietuvoje ir priežastys nesuteikti

Prieglobsčio prašymas Lietuvoje ir priežastys nesuteikti (23)

Prieglobsčio prašymas ir atsisakymas jį suteikti Lietuvos Respublikoje.

4. Nesuteikti laikino teritorinio prieglobsčio, prieglobsčio prašytoją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Priimant šį sprendimą skiriamas 48 valandų terminas, per kurį Migracijos departamentas privalo nuspręsti. Šis terminas gali būti pratęstas iki 72 valandų nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo momento. Toks prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas atliekamas iš esmės skubos tvarka, jis taikomas, jeigu užsienietis atvyko iš saugios kilmės valstybės (užsieniečio kilmės valstybė, kurioje teisės sistema, taikomos teisės normos bei politiniai santykiai yra tokie, kad asmuo nepersekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba dėl politinių įsitikinimų ir niekas nėra kankinamas, su niekuo nesielgiama žiauriai, nežmoniškai ar žeminančiai ir taip nebaudžiama, taip pat nepažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės) ir, jeigu užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį yra akivaizdžiai nepagrįstas (toks užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės šalyje pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piktnaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka bei kuris dėl minėtų priežasčių akivaizdžiai neatitinka įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytų kriterijų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje). Prieglobsčio prašymo nagrinėjimas skubos tvarka netaikomas nelydimiems nepilnamečiams prieglobsčio prašytojams.
Migracijos departamentas taip pat turi teisę perimti prieglobsčio prašytoją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, jeigu nustatoma, kad Lietuvos Respublika atsakinga už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Šiais atvejais prieglobsčio prašymas iš esmės nagrinėjamas Lietuvoje.
Prieglobsčio prašytojas, kurio prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės bendra tvarka, apgyvendinamas Užsieniečių registracijos centre. Nelydimi nepilnamečiai prieglobsčio prašytojai apgyvendinami Pabėgėlių priėmimo centre. Migracijos departamentas sprendžia dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, jeigu jis atvyko į Lietuvos Respubliką teisėtai. Kitais atvejais užsieniečio judėjimo laisvės klausimą sprendžia teismas, kuris gali taikyti sulaikymą. Teisėtai atvykusiam ir teisėtai valstybėje esančiam prieglobsčio prašytojui, turinčiam galimybę apsigyventi savo lėšomis, Migracijos departamento sprendimu gali būti leista apsigyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Dešimta dalis.

Penkiolikta dalis.

Dvidešimt antra dalis.

Užsieniečių išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos

­Užsieniečių išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos (18)

Aštuonioliktoje dalyje galima bus susipažinti su priežastimis, dėl kurių užsieniečiai yra siunčiami atgal į savo šalį.

…Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2005 m. spalio 12 d. Tarybos direktyvos 2005/71/EB dėl konkrečios įleidimo trečiųjų šalių piliečiams atvykti mokslinių tyrimų tikslais tvarkos 9 straipsnio 1 dalyje yra numatyta galimybė tinkamai pagrįstais atvejais sutrumpinti tyrėjo šeimos nario leidimo gyventi galiojimo trukmę. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tokia galimybę įtvirtinti teikiamame projekte. 19 straipsnis. Pakeisti 126 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„126 straipsnis. Išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos pagrindai
1. Užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu:
1) jis per nustatytą laiką neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos;
2) jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra;
3) jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai;
4) priimtas sprendimas jį išsiųsti iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo.
2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos užsieniečiams, kurie gali būti grąžinami į kilmės ar užsienio valstybę arba yra prieglobsčio prašytojai. Tokie užsieniečiai grąžinami pagal šio įstatymo 129 straipsnio nuostatas.“
Švietimo ir mokslo ministerija taip pat pateikė siūlymus dėl svarstomo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2, 5, 8, 26, 32, 35, 40, 43, 50, 71, 90, 104, 113, 124, 125, 126, 127, 131, 133, 134, straipsnių, III skyriaus pirmojo skirsnio pakeitimo, papildymo 49 straipsniu, 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir priedo pakeitimo įstatymo projekto (toliau – projektas) papildymo.
Nors svarstomas projektas yra susijęs su direktyvų 2001/40/EB, 2005/71/EB, 2005/85/EB įgyvendinimu, tačiau yra siūloma dar papildyti šį projektą pakeitimu, susijusiu su Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (Žin., 2004, Nr. 73-2539; 2006, Nr. 137-5199) 46 straipsniu. Švietimo ir mokslo ministerija nesutinka su dabar galiojančia 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija:
„1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina studijuoti, mokytis, stažuoti, dalyvauti kvalifikacijos kėlimo kursuose ar profesiniuose mokymuose, jeigu jis:
1) priimtas studijuoti į aukštojo mokslo įstaigos dienines nuosekliąsias studijas;“

Aštunta dalis.

Dvylikta dalis.

Septyniolikta dalis.

Aplinkybės dėl kurių keičiasi užsieniečių statusas Lietuvoje

Aplinkybės dėl kurių keičiasi užsieniečių statusas Lietuvoje (13)

Užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėmis, lemiančiomis šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi.
Sprendimą dėl laikinojo leidimo išdavimo užsieniečiui priima Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Migracijos departamentui priėmus sprendimą išduoti laikiną leidimą, užsienietis, gavęs apie tai pranešimą, dėl leidimo įforminimo turi kreiptis į gyvenamosios vietos Migracijos tarnybą. Šis sprendimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikoje be vizos arba viršyti bevizio buvimo laiką. Pateikiant dokumentus leidimui laikinai apsigyventi, užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti teisėtas.
Leidimas laikinai gyventi tam tikrais atvejais gali būti paskelbtas negaliojančiu, jei:
1. Pasibaigia leidimo laikinai gyventi galiojimas;
2. Užsienietis miršta;
3. Leidime laikinai gyventi yra klastojimo požymių;
4. Leidimas yra panaikintas;
5. Leidimas yra prarastas;
6. Leidimas yra pakeistas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytais pagrindais;
7. Užsienietis įgyja leidimą nuolat gyventi;
8. Užsienietis įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę.
Leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Asmuo atvykęs į Lietuvos Respubliką gali gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, jei jis:
1. Išsaugojo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka;
2. Yra lietuvių kilmės asmuo;
3. Atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu kaip jo šeimos narys;
4. Neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, tačiau gyvena Lietuvos Respublikoje;
5. Yra vaikas iki 18 metų, gimęs Lietuvos Respublikoje, ir jo tėvai ar vienas iš jų turi leidimą nuolat gyventi;
6. Yra vaikas iki 18 metų, gyvenantis Lietuvos Respublikoje, ir jo tėvai arba vienas iš jų turi leidimą nuolat gyventi;
7. Gavo pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje;
8. Pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi;
9. Įgyvendino Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ numatytus atvejus.

Informacinių šaltinių apžvalga – Trečia dalis.

Septinta dalis.

Dvylikta dalis.

Užsieniečių ar pabėgėlių registracijos centras Lietuvoje

Užsieniečių ar pabėgėlių registracijos centras Lietuvoje (10)

Užsieniečių registracijos centras. Užsieniečių registracijos centras Pabradėje (Švenčionių r., apie 40 km nuo Vilniaus) yra vienintelis užsieniečių (tarp jų ir prieglobsčio prašytojų, kurių sulaikymo trukmė viršija 48 val.) sulaikymo centras Lietuvoje (įkurtas 1997 m.). Centre taip pat apgyvendinami prieglobsčio prašytojai, kurie nėra sulaikyti, arba kuriems pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė. Centro personalą sudaro 89 darbuotojai. Jame sudarytos sąlygos apgyvendinti 300 asmenų vienu metu, o ekstremaliais atvejais čia gali apsistoti iki 300 sulaikytų asmenų ir 200 prieglobsčio ieškotojų.
Užsieniečių registracijos centras nėra socialinė įstaiga ir nevisiškai atitinka prieglobsčio prašytojų socialinių teisių užtikrinimo standartus. Jame nėra socialinių darbuotojų, psichologo, neteikiamos reabilitacijos paslaugos, teikiama tik būtinoji medicininė pagalba, kuri neužtikrina esminių sveikatos apsaugos poreikių, ypatingą susirūpinimą kelia vaikų prieglobsčio prašytojų apgyvendinimas centre ir jų specialių poreikių nevisiškas užtikrinimas (pvz., nėra dirbančio su vaikais darbuotojo). Galima daryti išvadą, kad susidariusią situaciją įmanoma spręsti dviem būdais: apriboti prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo centre trukmę arba keisti Centro veiklos pobūdį ir garantuoti socialinių paslaugų teikimą. [31]

2. DARBO METODAI IR PRIEMONĖS
2.1. Užsieniečių teisinės padėties ypatumai Lietuvoje

Aptariant užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reikėtų atkreipti dėmesį į užsieniečių teises ir pareigas Lietuvos Respublikoje, kurias reglamentuoja įstatymas ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“.
Užsieniečių teisės ir pareigos Lietuvos Respublikoje:
1. Užsieniečiai Lietuvos Respublikoje turi tas teises ir laisves, kurias numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos įstatymai ir Europos Sąjungos teisės aktai.
2. Užsieniečiai Lietuvos Respublikoje yra lygūs pagal įstatymus, neatsižvelgiant į jų lytį, rasę, tautybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras.
3. Užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų.
4. Užsieniečiai policijos ar kitos teisėsaugos institucijos (Valstybės sienos apsaugos tarnybai) pareigūnų reikalavimu privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinanti dokumentą (kelionės dokumentą, leidimą nuolat gyventi, leidimą laikinai gyventi ir kitą), taip pat kitus dokumentus, kuriuose nurodytas buvimo valstybėje tikslas ir sąlygos ir kurie įrodo, kad jis Lietuvos Respublikoje yra teisėtai (viza, leidimas nuolat gyventi ir kiti dokumentai).
Užsieniečių teisėtą buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja policija, bendradarbiaudama su kitomis teisėsaugos institucijomis, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis.

Pirmoji dalis (pradžia).

Devinta dalis (9).

Dešimt mokslinio darbo dalių įkelta: 2015-01-25

Užsienio piliečių registras Lietuvos Respublikoje

Užsienio piliečių registras Lietuvos Respublikoje (5)

Štai ir penktoji mano darbo dalis, su kuria galėsite susipažinti nemokamai.

1.2. Užsieniečių registro sąvoka, funkcijos ir paskirtis

Užsieniečių migracijos apskaitai vesti įkurtas Užsieniečių registras. [32] Užsieniečių registras (toliau Registras) – tai informacinė sistema. Informacijos samprata siejama su informacinės veiklos kompiuterizavimu, naujomis technikos rūšimis, šiuolaikinėmis informacijos apdorojimo, saugojimo ir perdavimo technologijomis. Kaupiama informacija ir žinios padeda taupyti visuomeninius, materialinius, intelektinius darbo išteklius. Valstybės registras, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymu tai – teisinių, organizacinių, technologinių priemonių visuma, skirta registruoti įstatymų nustatytus registro objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti bei teikti fiziniams ir juridiniams asmenims registruojamų objektų kiekybinius, kokybinius, geografinius ir kitus duomenis bei dokumentus.
Užsieniečių registras yra valstybės registras ir tvarkomas automatiniu būdu. Registro duomenys kaupiami vienoje registro duomenų bazėje.
Įkūrus Užsieniečių registrą ir išleidus teisinius aktus surasti optimalūs sprendimai, kurie leidžia užtikrinti Lietuvos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus bei valstybės nacionalinį saugumą ir viešosios tvarkos interesų apsaugą.
Nustatytos pagrindinės užsieniečių registro funkcijos:
1. Kaupia, naudoja ir teikia registro duomenis;
2. Atlieka asmenų ir transporto priemonių, kertančių valstybės sieną, kontrolę;
3. Dalyvauja įgyvendinant valstybinę migracijos procesų kontrolę;
4. Dalyvauja užtikrinant viešąją tvarką;
5. Perkelia informaciją iš duomenų bazės ir suformuoja ją, naudojant Microsoft Office operacijas, pvz., turint tam tikros informacijos apie užsienietį, nebūtina ją iš naujo suvesti atliekant kitus veiksmus (įvairias užklausas, registravimą, asmeninių dokumentų spausdinimą ir kt.). Šios funkcijos turėtų būti vykdomos automatiškai, be darbuotojų įsikišimo;
6. Renka, saugo, kaupia ir teikia apdorotus statistikos duomenis.
Užsieniečių registro paskirtis – rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teikti duomenis apie užsieniečius valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, vietos savivaldos institucijoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir Užsieniečių registro nuostatų nustatyta tvarka.
Registras tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymu, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, kitais teisės aktais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais Užsieniečių registro nuostatais.

Užsieniečių registrą sudaro:
1. Vizų registras (tvarko Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos);
2. Pabėgėlių registras. Jo reikšmė Vidaus Reikalų ministerijos struktūriniams padaliniams didelė. Jeigu abejojama dėl pabėgėlio asmens tapatybės ar dėl pateikto kelionės dokumento, leidimo nuolat gyventi tikrumo, Užsieniečių registro duomenų centrinėje bazėje sutikrinama pabėgėlio asmens tapatybė, patikrinami duomenys apie pabėgėlį ir jam išduotus kelionės dokumentus, leidimus nuolat gyventi.
3.Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašas. Jis naudojamas tam tikslui, kai siekiama užkirsti kelią atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją užsieniečiams, kurių buvimas Lietuvos Respublikoje nepageidaujamas.
4. DubliNet – keitimosi dokumentais, susijusiais su prieglobsčio procedūromis, tarp Europos Sąjungos šalių sistema.
Be to, vyksta prisijungimo prie EURODAC sistemos (nelegalių migrantų ir prieglobsčio prašytojų pirštų atspaudų bankas) darbai. Todėl įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ gana detaliai aptariamos užsieniečių sulaikymo ir asmens tapatybės nustatymo procedūros. Asmens tapatybei nustatyti, užsienietis fotografuojamas, daktiloskopuojamas (imami pirštų antspaudai), atliekami DNR bei asmens amžiui nustatyti tyrimai. Šios priemonės leidžia tiksliau ir lengviau identifikuoti užsieniečius, kurie bando neteisėtais būdais apsigyventi Lietuvoje.

Trečia dalis (3).

Ketvirta dalis (4).

Dar viena darbo dalis sukelta: 2015-01-25