Užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje (6)

Šeštoje dalyje, šiek tiek aptarsime užsieniečių teisinę padėtį mūsų šalyje ir jų ypatumus.

Užsieniečių duomenų tvarkymas. 2005 m. buvo beveik 200 mln. tarptautinių migrantų (suskaičiuoti tik tie, kurie gyveno už savo šalies ribų ilgiau nei vienerius metus, taip pat įskaitant ir 9,2 mln. pabėgėlių). Tai prilygsta penktos pagal dydį šalies pasaulyje – Brazilijos populiacijai. Vienas iš trisdešimt penkių žmonių yra tarptautinis migrantas, tai sudaro 3% pasaulio gyventojų. Migrantų skaičius greitai auga: nuo 82 mln. 7-ajame dešimtmetyje iki 175 mln. 2000-aisiais ir beveik 200 mln. šiandien.
Užsieniečių, kurių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nustatoma pagal Lietuvos Respublikos 2006 m. lapkričio 28 d. įstatymą Nr. X-924 „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, duomenys yra registruojami Užsieniečių registre. Užsieniečių registrą steigė ir jo nuostatus patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Užsieniečių registro duomenys tvarkomi vadovaujantis įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais bei tarptautinėmis sutartimis. Nustatyta, kad Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos tvarkomi užsieniečių duomenys, kurie yra Užsieniečių registro duomenys ir nebuvo tvarkomi Užsieniečių registre, per 2 mėnesius nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo (nutarimas įsigaliojo 2006-01-01) perkeliami į Užsieniečių registrą.
Registro kūrimą organizuoja, kūrimo procesą prižiūri, vykdo ir atliktus registro kūrimo darbus vertina vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga. Vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga yra ir asmens duomenų valdytoja. Vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga ir asmens duomenų valdytoja – Vidaus reikalų ministerija, kuri atlieka šias funkcijas: metodiškai vadovauja registrui, koordinuoja ir kontroliuoja registro tvarkymo įstaigų darbą, tvirtina registro duomenų saugos nuostatus.
Vidaus Reikalų ministerija, kaip vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga turi teisę:
1. Rengti ir priimti teisės aktus, susijusius su registro tvarkymu ir registro duomenų sauga;
2. Organizuoti registro kompiuterinės, programinės, komunikacinės įrangos įsigijimą, nustatyti šios įrangos priežiūros reikalavimus, spręsti registro modernizavimo ir plėtimo klausimus;
3. Perduoti registro tvarkytojams atlikti dalį registro duomenų tvarkymo funkcijų, nesusijusių su sprendimo dėl objektų registravimo ir sprendimo dėl registro duomenų teikimo priėmimu;
4. Atlikti kitus Užsieniečių registro nuostatuose nustatytus veiksmus.
Be teisių vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga turi pareigas :
1. Koordinuoti registro tvarkymo įstaigų ir registro tvarkytojų darbą, nustatyta tvarka atlikti šių įstaigų priežiūrą;
2. Užtikrinti tinkamą registro tvarkymo įstaigų darbą;
3. Atlikti registro duomenų saugos reikalavimų laikymosi priežiūrą;
4. Kontroliuoti, kaip vykdomi metinis ir perspektyvinis registro biudžetai;
5. Nagrinėti registro tvarkymo įstaigų pasiūlymus dėl registro veiklos tobulinimo ir juos apibendrinti;
6. Užtikrinti, kad registras būtų tvarkomas vadovaujantis valstybės registrų įstatymu, registro nuostatais ir kitais teisės aktais;
7. Planuoti metinį ir perspektyvinį registro biudžetus;
8. Teikti informaciją apie registro veiklą;
9. Organizuoti ir koordinuoti registro tvarkymo įstaigų valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų mokymą, rengti mokymo ir kvalifikacijos kėlimo programas, kitus su kvalifikacijos kėlimu susijusius metodinius dokumentus.

Ketvirta dalis (4).

Penkta dalis (5).

Dar viena, šį kartą jau šeštoji dalis įkelta: 2015-01-25