Tag Archives: kertančių valstybės sieną kontrolė

Užsieniečių sąlygų gerinimas Lietuvos Respublikoje

Užsieniečių sąlygų gerinimas Lietuvos Respublikoje (16)

Dabar yra rengiamas naujas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ projektas. Projekto tikslas – suderinti užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuojančias teisės aktų nuostatas su Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis vizų, migracijos, prieglobsčio ir laisvo asmenų judėjimo srityse.
Teikiamame įstatymo projekte siūlomos šios naujos teisinio reguliavimo nuostatos:

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybei suteikiami įgaliojimai nustatyti reikalavimo pateikti sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą išimtis.

2. Vietoj dabar užsieniečiams išduodamo leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje įvedamas ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Bendrijoje, kuris keičia ir šį leidimą turinčio užsieniečio teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, kaip Europos Sąjungos valstybėje narėje, ypač sudarant sąlygas tokiems užsieniečiams dalyvauti Europos Sąjungos darbo rinkoje ir taikant sustiprintas apsaugos nuo išsiuntimo priemones.

3. Kai kuriais atvejais nuo 6 iki 4 mėnesių sutrumpinamas prašymų išduoti leidimą gyventi nagrinėjimo terminas.

4. Atsiranda naujas leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindas užsieniečiams, kurie yra ar buvo prekybos žmonėmis aukos ir bendradarbiauja kovojant su prekyba žmonėmis ar su nusikaltimais, susijusiais su prekyba žmonėmis, bei nustatomi tokio leidimo gavimo kriterijai, pasilikimo šalyje sąlygos, jo neišdavimo bei panaikinimo pagrindai.

5. Imamasi priemonių dėl šeimos susijungimo, kad šeima galėtų gyventi kartu pagal tarptautinėje ir Europos Sąjungos teisėje įtvirtintą valstybių įsipareigojimą saugoti šeimą ir gerbti šeimos gyvenimą.

6. Užsieniečiui, kuris turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą studijų pagrindu, suteikiama teisė ribotą laiką dirbti, taip pat atsiranda galimybė gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pragyvenus nustatytą laiką bei atitikus kitas minėto leidimo išdavimo sąlygas.

7. Įtvirtinami minimalūs asmenų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, nustatymo kriterijai bei užtikrinama parama.

8. Supaprastinama Europos Sąjungos valstybių narių piliečių ir jų šeimos narių apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje tvarka: valstybių narių piliečiams nebebus išduodami leidimai gyventi, tokie piliečiai privalės tik deklaruoti savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir gaus atitinkamą pažymą, o jų šeimos nariams, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, bus išduodami Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nario leidimai gyventi.

9. Nuo 7 iki 14 dienų pailginamas užsieniečio skundo dėl sprendimo, priimto pagal įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, padavimo terminas.

10. Nustatoma detali kreipimosi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu priimti sprendimą dėl užsieniečio teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir/ar jo išsiuntimo iš valstybės tvarka.

Šešta dalis.

Dešimta dalis.

Penkiolikta dalis.

Užsieniečiai Lietuvos Respublikoje susiduria su sunkumais

Užsieniečiai Lietuvos Respublikoje susiduria su sunkumais (15)

Tarptautinės Migracijos Organizacijos atstovybės Lietuvoje ekspertai išreiškė susirūpinimą, kad norintiems grįžti į savo valstybę prieglobsčio prašytojams ar pabėgėliams, kliūčių sukelia reikalingų kelionės dokumentų neišdavimas kai kuriose užsienio šalių ambasadose. Tokia situacija laikytina ydinga ir prieštaraujanti 1966 m. Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakto (12 str.) nuostatoms, draudžiančioms riboti asmens teisę išvykti iš bet kurios šalies, nebent tokį išvykimą ribotų įstatymas (jei tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai, gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti ir tai yra suderinama su kitomis pakte pripažįstamomis teisėmis). Iš dalies problemą mėginama spręsti teikiant nemokamą teisinę pagalbą prieglobsčio prašytojams.
Taip pat nemažai sunkumų užsieniečiams kelia kalbos nemokėjimas, mažos socialinės pašalpos ir t.t.
Prezidentas Valdas Adamkus ragina kuo greičiau taisyti užsieniečių teisinės padėties Lietuvoje reglamentavimo spragas ir žada artimiausiu metu teikti įstatymo pataisas.
Šiuo metu galiojantis įstatymas apsunkina iš užsienio atvykstančių aukštos kvalifikacijos specialistų – vadybininkų, mokslininkų – įsidarbinimą Lietuvoje ilgesniam laikui. Be to, jos nesuderinamos su investicijų skatinimo ir pritraukimo į šalį politika. Dabar mums taip reikalingi protai pravažiuoja Lietuvą ir renkasi darbą kaimyninėse šalyse.
Anot vidaus reikalų ministro Regimanto Čiupailos, sutvarkyti įstatymą taip, kad jis ne tik atitiktų Europos Sąjungos direktyvas, bet ir atspindėtų Lietuvos poreikius, Migracijos departamentas bando jau daugiau nei trejus metus. Tačiau reikia pastebėti, kad nei Vidaus reikalų ministerijos, nei Vyriausybės pastangos visa apimtimi nėra realizuojamos priimant įstatymą Seime. Po tam tikrų pataisų, jis vėl tampa panašus į dabartinį. Džiugu, kad iniciatyvos imasi prezidentas. Tikimasi, kad jo autoritetas, dėmesys šiai sričiai, atkreips Seimo dėmesį, kad Lietuva negali likti uždara sala, neleidžianti žmonėms gyventi normaliomis sąlygomis.
Dabar galiojantis įstatymas smarkiai apsunkina Lietuvos bendrovių pastangas trūkstamų specialistų ieškoti užsienyje, mat Lietuvoje pradėjusio dirbti užsieniečio šeimos nariai beveik neturi jokių galimybių gauti leidimo gyventi šalyje. Specialistas, atvykęs iš Europos Sąjungai nepriklausančios valstybės, šeimą galėtų atsivežti tik pragyvenęs Lietuvoje dvejus metus. Iki tol šeimos nariai galėtų lankytis Lietuvoje tik kaip turistai.

Penkta dalis.

Devinta dalis.

Keturiolikta dalis.

Kylančios problemos užsieniečiams Lietuvoje

Kylančios problemos užsieniečiams Lietuvoje (14)

Leidimas užsieniečiui nuolat gyventi išduodamas 5 metams, o praėjus šiam terminui turi būti pakeistas. Užsienietis norintis gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje turi dokumentus pateikti Vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai. Sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi užsieniečiui išdavimo priima Migracijos departamentas. Leidimą nuolat gyventi išduoda Vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos.
Leidimas nuolat gyventi tam tikrais atvejais yra negaliojantis:
1. Pasibaigia leidimo galiojimo laikas;
2. Užsienietis įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę;
3. Užsienietis miršta;
4. Leidime nuolat gyventi yra klastojimo požymių;
5. Leidimas yra panaikintas;
6. Leidimas yra prarastas;
7. Leidimas yra pakeistas pagal įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytais pagrindais.
Problemos, kylančios užsieniečiams Lietuvos Respublikoje. Viena iš pagrindinių problemų, kylančių užsieniečiams Lietuvos Respublikoje – neigiamas visuomenės ir žiniasklaidos požiūris į prieglobsčio prašančius asmenis bei pabėgėlius. Neigiamas prieglobsčio prašytojų įvaizdis susiformuoja dėl visuomenės informavimo priemonėse pateikiamų neigiamo pobūdžio faktų, teigiamos informacijos visuomenės informavimo priemonėse trūkumo, visuomenės informavimo apie valstybės institucijų veiklą pabėgėlių teisių užtikrinimo srityje trūkumo.
Rūpesčių kelia Užsieniečių padėties įstatyme nenumatyta prieglobsčio prašytojo maksimali sulaikymo trukmė. Vadovaujantis Užsieniečių registracijos centro darbuotojų išvadomis, sulaikymo trukmė dažniausiai neviršija laikotarpio, per kurį turi būti išnagrinėtas prašymas dėl prieglobsčio suteikimo.
Pagal Užsieniečių padėties įstatymo 30 str., asmuo, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas, turi teisę susijungti su šeima. Įstatyme pateikiama nuoroda, kad prašymų dėl šeimos susijungimo pateikimo sąlygas ir jų nagrinėjimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras (30 str. 6 d.), tačiau šios sąlygos ir tvarka iki šiol nenustatytos. Šią situaciją reikia spręsti vadovaujantis šeimos vienybės principu ir įstatyme aiškiai numatyti, kad laikinąją apsaugą gavusio užsieniečio šeimos nariai turi teisę į šeimos susijungimą.

Ketvirta dalis.

Aštunta dalis.

Trylikta dalis.

Aplinkybės dėl kurių keičiasi užsieniečių statusas Lietuvoje

Aplinkybės dėl kurių keičiasi užsieniečių statusas Lietuvoje (13)

Užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėmis, lemiančiomis šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi.
Sprendimą dėl laikinojo leidimo išdavimo užsieniečiui priima Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Migracijos departamentui priėmus sprendimą išduoti laikiną leidimą, užsienietis, gavęs apie tai pranešimą, dėl leidimo įforminimo turi kreiptis į gyvenamosios vietos Migracijos tarnybą. Šis sprendimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikoje be vizos arba viršyti bevizio buvimo laiką. Pateikiant dokumentus leidimui laikinai apsigyventi, užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti teisėtas.
Leidimas laikinai gyventi tam tikrais atvejais gali būti paskelbtas negaliojančiu, jei:
1. Pasibaigia leidimo laikinai gyventi galiojimas;
2. Užsienietis miršta;
3. Leidime laikinai gyventi yra klastojimo požymių;
4. Leidimas yra panaikintas;
5. Leidimas yra prarastas;
6. Leidimas yra pakeistas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytais pagrindais;
7. Užsienietis įgyja leidimą nuolat gyventi;
8. Užsienietis įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę.
Leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Asmuo atvykęs į Lietuvos Respubliką gali gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, jei jis:
1. Išsaugojo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka;
2. Yra lietuvių kilmės asmuo;
3. Atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu kaip jo šeimos narys;
4. Neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, tačiau gyvena Lietuvos Respublikoje;
5. Yra vaikas iki 18 metų, gimęs Lietuvos Respublikoje, ir jo tėvai ar vienas iš jų turi leidimą nuolat gyventi;
6. Yra vaikas iki 18 metų, gyvenantis Lietuvos Respublikoje, ir jo tėvai arba vienas iš jų turi leidimą nuolat gyventi;
7. Gavo pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje;
8. Pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi;
9. Įgyvendino Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ numatytus atvejus.

Informacinių šaltinių apžvalga – Trečia dalis.

Septinta dalis.

Dvylikta dalis.

Kur kreiptis dėl laikino ar nuolatinio leidimo gyventi Lietuvoje

2015-02-04NickD, DubliNet, dvikartinė viza, EURODAC, EURODAC sistema, Europos Sąjungos reikalavimai, Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, FRTD, FTD, gerbiamos žmogaus teisės ir laisvės, Ilgalaikė viza (D), Kas yra užsienietis, Kaupia - naudoja ir teikia registro duomenis, kertančių valstybės sieną kontrolė, Konstitucija, laikinai esantys lietuvoje, laisvas asmenų judėjimas, Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, lietuvos gyventojai, Lietuvos Respublika, Lietuvos Respublikos įstatymas, Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, migracijos politikos vykdymas, migracijos proceso kontrolė Lietuvoje, migracijos procesų valdymas pagal Europos Sąjungos direktyvas, nelegalios migracijos prevencija, nuolat gyvenantys lietuvoje uzsienieciai, nusikalstamumo prevencija, nusikalstamumo užkardymas, Oro uosto tranzitinė (A), Pabėgėlių registras, pilietybės santykių reguliavimas, prieglobščio suteikimas, prieglobščio suteikimas Lietuvoje, profesinės kompetencijos, sąvoka, savoka - uzsienietis, Šengeno erdvė, Šengeno susitarimas, supaprastinto tranzito dokumentas, supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentas, teise gyventi lietuvos respublikoje neterminuotai, Tranzitinė viza (B), Trumpalaikė viza (C), užsieniečiai, užsieniečio sąvoka, Užsieniečių - kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką - sąrašas, užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje, užsieniečių registras, užsieniečių registras Lietuvoje, užsieniečių registro funkcijos, Užsieniečių registro nuostatai, užsieniečių teisės, Užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, užsieniečių teisinė padėtis valstybėje, Užsieniečių teisinės padėties administravimas, Užsieniečių teisinės padėties administravimas valstybėje, UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES YPATUMAI LIETUVOS RESPUBLIKOJE, uzsienio pilietis, vienkartinė viza, viešos tvarkos užtikrinimas, Vizų registrascupas

Kur kreiptis dėl laikino ar nuolatinio leidimo gyventi Lietuvoje (12)

Dvyliktoje mano darbo dalyje susipažinsime su veiksmai, kurie būtini leidimui gyventi Lietuvoje gauti.

Vizas išduoda Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės, konsuliniai skyriai, Užsienio reikalų ministerija, policijos įstaigų migracijos skyriai, o tam tikrais atvejais ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Atvykę gyventi asmenys iš kitų valstybių ir gavę teisinį statusą gyventi Lietuvoje, nuolatos ar laikinai, tuo pačiu įgyja ne tik teisę gyventi Lietuvoje, bet kartu ir pareigą paklusti Lietuvos Respublikos įstatymams. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis nustato, kad: „įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.“ Ši nuostata taikoma ne tik Lietuvos piliečiams, bet ir atvykusiems į Lietuvos teritoriją kitų šalių piliečiams.
Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje – tai dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jame nurodyta laiką.
Dėl laikino leidimo (išskyrus, kai prašomas pirmas laikinas leidimas), užsienietis esantis Lietuvos Respublikoje, privalo kreiptis į Migracijos tarnybą, kol nepasibaigęs jo teisėto buvimo Lietuvoje laikas. Leidimas laikinai gyventi įforminamas užsieniečiui pateikus galiojantį kelionės dokumentą, kurio galiojimas 3 mėnesiais turi viršyti prašomo išduoti leidimo laikinai gyventi galiojimo laiką. Užsieniečio buvimo Lietuvoje laikas yra skaičiuojamas remiantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų į kelionės dokumentą (pasą) įdėtais spaudais. Migracijos tarnybų pareigūnai, remdamiesi atvykimo ir išvykimo spaudais, apskaičiuoja užsieniečio buvimo Lietuvoje trukmę.
Laikinas leidimas gyventi yra išduodamas 1 metams, bet tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, užsieniečiui išsaugojusiam teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę arba lietuvių kilmės užsieniečiui, toks leidimas išduodamas 5 metams.
Užsienietis dėl laikino leidimo gyventi keitimo turi kreiptis dar nepasibaigus turimo laikinojo leidimo gyventi galiojimo laikui – likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki jo galiojimo pabaigos. Užsieniečio prašymas išduoti naują laikinąjį leidimą išnagrinėjamas per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui keitimo priima Migracijos departamentas, leidimą laikinai gyventi užsieniečiams keičia Vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos.
Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu:
1. Jis išsaugojo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka;
2. Jis yra lietuvių kilmės asmuo;
3. Yra šeimos susijungimo atvejis;
4. Jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje;
5. Jis ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje;
6. Jis ketina įgyti išsilavinimą, mokytis švietimo įstaigoje, stažuoti, kelti kvalifikaciją, dalyvauti profesiniuose mokymuose;
7. Jam yra nustatyta globa (rūpyba) arba jis yra paskirtas globėju (rūpintoju);
8. Jo negalima išsiųsti iš Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka atidėtas išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos;
9. Jam įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje;
10. Jam įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje;
11. Dėl pavojingos organizmo būklės jis negali išvykti ir jam reikalinga neatidėliotina būtinoji medicinos pagalba. Tokių būklių sąrašą nustato sveikatos apsaugos ministras.

Darbo antra dalis.

Šešta dalis.

Vienuolikta dalis.

Norint gyventi Lietuvoje yra būtinas leidimas

2015-02-04PaslaugosD, DubliNet, dvikartinė viza, EURODAC, EURODAC sistema, Europos Sąjungos reikalavimai, Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, FRTD, FTD, gerbiamos žmogaus teisės ir laisvės, Ilgalaikė viza (D), Kas yra užsienietis, Kaupia - naudoja ir teikia registro duomenis, kertančių valstybės sieną kontrolė, Konstitucija, laikinai esantys lietuvoje, laisvas asmenų judėjimas, Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, lietuvos gyventojai, Lietuvos Respublika, Lietuvos Respublikos įstatymas, Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, migracijos politikos vykdymas, migracijos proceso kontrolė Lietuvoje, migracijos procesų valdymas pagal Europos Sąjungos direktyvas, nelegalios migracijos prevencija, nuolat gyvenantys lietuvoje uzsienieciai, nusikalstamumo prevencija, nusikalstamumo užkardymas, Oro uosto tranzitinė (A), Pabėgėlių registras, pilietybės santykių reguliavimas, prieglobščio suteikimas, prieglobščio suteikimas Lietuvoje, profesinės kompetencijos, sąvoka, savoka - uzsienietis, Šengeno erdvė, Šengeno susitarimas, supaprastinto tranzito dokumentas, supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentas, teise gyventi lietuvos respublikoje neterminuotai, Tranzitinė viza (B), Trumpalaikė viza (C), užsieniečiai, užsieniečio sąvoka, Užsieniečių - kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką - sąrašas, užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje, užsieniečių registras, užsieniečių registras Lietuvoje, užsieniečių registro funkcijos, Užsieniečių registro nuostatai, užsieniečių teisės, Užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, užsieniečių teisinė padėtis valstybėje, Užsieniečių teisinės padėties administravimas, Užsieniečių teisinės padėties administravimas valstybėje, UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES YPATUMAI LIETUVOS RESPUBLIKOJE, uzsienio pilietis, vienkartinė viza, viešos tvarkos užtikrinimas, Vizų registrascupas

Norint gyventi Lietuvoje yra būtinas leidimas (11)

Tęsiant darbo ciklą apie užsienio piliečių teises, pateikiu ir vienuoliktą jo dalį susipažinimui.

Teisėtas užsieniečių gyvenimas Lietuvos Respublikoje. Užsienietis norėdamas gyventi Lietuvos teritorijoje turi turėti leidimą gyventi. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustato du leidimus, kurie suteikia teisę gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečiams išduodami šie leidimai gyventi:
1. Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje;
2. Leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
Tačiau jei užsienietis nėra Europos Sąjungos pilietis tai atvažiuojant privalo turėti vizą, suteikianti teisę į teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje.
Vizos yra keturių rūšių:
1. Oro uosto tranzitinė (A), kuri skirta vykti tranzitu per Lietuvos Respublikos tarptautinį oro uostą (pvz.: Vilniaus tarptautinis oro uostas), gali būti vienkartinė ir dvikartinė. Užsienietis, turintis oro uosto tranzitinę vizą, gali būti Lietuvos Respublikos tarptautinio oro uosto tranzito zonoje orlaivio tarpinio nusileidimo ar persėdimo iš vieno orlaivio į kitą metu. Oro uosto tranzitinė viza išduodama užsieniečiui, turinčiam užsienio valstybės, į kurią jis vyksta per Lietuvos Respublikos tarptautinį oro uostą, vizą ar leidimą gyventi arba turinčiam teisę vykti į kitą valstybę. Tačiau jos turėjimas nesuteikia teisės užsieniečiui atvykti ar būti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Valstybių, kurių piliečiams arba asmenims, kurie nėra šių valstybių piliečiai, bet turi tų valstybių kompetentingų institucijų išduotus kelionės dokumentus, taikomas oro uosto tranzitinės vizos režimas, sąrašą tvirtina vidaus reikalų ministras kartu su užsienio reikalų ministru.
2. Tranzitinė viza (B), skirta vykti tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją, gali būti vienkartinė, dvikartinė ir daugkartinė. Užsienietis, turintis tranzitinę vizą, gali būti Lietuvos Respublikoje kiekvieną kartą ne ilgiau kaip 5 dienas. Tranzitinė viza išduodama užsieniečiui, turinčiam užsienio valstybės, į kurią jis vyksta tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją, vizą ar leidimą gyventi arba turinčiam teisę vykti į tą valstybę. Tranzitinei vizai prilyginami supaprastinto tranzito dokumentas (FTD) ir supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentas (FRTD), kurie išduodami specialaus ir tiesioginio tranzito sausuma atvejais.
3. Trumpalaikė viza (C), kuri suteikia teisę užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje iki 3 mėnesių per pusę metų, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos. Trumpalaikė viza gali būti vienkartinė ir daugkartinė. Trumpalaikė viza išduodama, kai užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra turizmas, giminaičių ar kitų asmenų lankymas, profesiniai interesai arba kitas trumpalaikis buvimas.
4. Ilgalaikė viza (D), suteikia teisę užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje ilgiau kaip 3 mėnesius. Ilgalaikė viza gali būti vienkartinė ir daugkartinė. Užsieniečiams, kurie periodiškai atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ar užsiimti kita teisėta veikla, tačiau jų pagrindinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, išduodama ilgalaikė viza.

Darbo pradžia.

Viduriukas ir penkta dalis.

Dešimta dalis.

Užsieniečių ar pabėgėlių registracijos centras Lietuvoje

2015-01-25Gyvenimo iškasenos1967 m. Niujorko protokolas, DARBO METODAI, DARBO PRIEMONĖS, Dėl užsieniečių teisinės padėties, DubliNet, EURODAC, EURODAC sistema, Europos Sąjungos reikalavimai, Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, gerbiamos žmogaus teisės ir laisvės, Kas yra užsienietis, Kaupia - naudoja ir teikia registro duomenis, kertančių valstybės sieną kontrolė, Konstitucija, laikinai esantys lietuvoje, laisvas asmenų judėjimas, lietuvos gyventojai, Lietuvos Respublika, Lietuvos Respublikos įstatymas, Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Seimas pabėgėlių įstatymas, Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, migracijos politikos vykdymas, migracijos problemos, migracijos proceso kontrolė Lietuvoje, migracijos procesų valdymas pagal Europos Sąjungos direktyvas, nelegalios migracijos prevencija, nuolat gyvenantys lietuvoje uzsienieciai, nusikalstamumo prevencija, nusikalstamumo užkardymas, pabėgėlių įstatymas, Pabėgėlių registras, pilietybės santykių reguliavimas, prieglobščio suteikimas, prieglobščio suteikimas Lietuvoje, prieglobstis užsieniečiams, profesinės kompetencijos, sąvoka, savoka - uzsienietis, Šengeno erdvė, Šengeno susitarimas, teise gyventi lietuvos respublikoje neterminuotai, užsėniečių migravimas, užsieniečiai, Užsieniečiai Lietuvos Respublikoje, užsieniečio sąvoka, Užsieniečių - kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką - sąrašas, užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje, Užsieniečių registracijos centras, Užsieniečių registracijos centras Pabradėje, užsieniečių registras, užsieniečių registras Lietuvoje, Užsieniečių registro duomenų tvarkymo funkcijos, užsieniečių registro funkcijos, Užsieniečių registro nuostatai, užsieniečių teisės, Užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, užsieniečių teisinė padėtis valstybėje, Užsieniečių teisinės padėties administravimas, Užsieniečių teisinės padėties administravimas valstybėje, Užsieniečių teisinės padėties ypatumai Lietuvoje, UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES YPATUMAI LIETUVOS RESPUBLIKOJE, uzsienio pilietis, viešos tvarkos užtikrinimas, Vizų registras, Ženevos Konvencija, Ženevos pabėgėlių konvencijacupas

Užsieniečių ar pabėgėlių registracijos centras Lietuvoje (10)

Užsieniečių registracijos centras. Užsieniečių registracijos centras Pabradėje (Švenčionių r., apie 40 km nuo Vilniaus) yra vienintelis užsieniečių (tarp jų ir prieglobsčio prašytojų, kurių sulaikymo trukmė viršija 48 val.) sulaikymo centras Lietuvoje (įkurtas 1997 m.). Centre taip pat apgyvendinami prieglobsčio prašytojai, kurie nėra sulaikyti, arba kuriems pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė. Centro personalą sudaro 89 darbuotojai. Jame sudarytos sąlygos apgyvendinti 300 asmenų vienu metu, o ekstremaliais atvejais čia gali apsistoti iki 300 sulaikytų asmenų ir 200 prieglobsčio ieškotojų.
Užsieniečių registracijos centras nėra socialinė įstaiga ir nevisiškai atitinka prieglobsčio prašytojų socialinių teisių užtikrinimo standartus. Jame nėra socialinių darbuotojų, psichologo, neteikiamos reabilitacijos paslaugos, teikiama tik būtinoji medicininė pagalba, kuri neužtikrina esminių sveikatos apsaugos poreikių, ypatingą susirūpinimą kelia vaikų prieglobsčio prašytojų apgyvendinimas centre ir jų specialių poreikių nevisiškas užtikrinimas (pvz., nėra dirbančio su vaikais darbuotojo). Galima daryti išvadą, kad susidariusią situaciją įmanoma spręsti dviem būdais: apriboti prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo centre trukmę arba keisti Centro veiklos pobūdį ir garantuoti socialinių paslaugų teikimą. [31]

2. DARBO METODAI IR PRIEMONĖS
2.1. Užsieniečių teisinės padėties ypatumai Lietuvoje

Aptariant užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reikėtų atkreipti dėmesį į užsieniečių teises ir pareigas Lietuvos Respublikoje, kurias reglamentuoja įstatymas ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“.
Užsieniečių teisės ir pareigos Lietuvos Respublikoje:
1. Užsieniečiai Lietuvos Respublikoje turi tas teises ir laisves, kurias numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos įstatymai ir Europos Sąjungos teisės aktai.
2. Užsieniečiai Lietuvos Respublikoje yra lygūs pagal įstatymus, neatsižvelgiant į jų lytį, rasę, tautybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras.
3. Užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų.
4. Užsieniečiai policijos ar kitos teisėsaugos institucijos (Valstybės sienos apsaugos tarnybai) pareigūnų reikalavimu privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinanti dokumentą (kelionės dokumentą, leidimą nuolat gyventi, leidimą laikinai gyventi ir kitą), taip pat kitus dokumentus, kuriuose nurodytas buvimo valstybėje tikslas ir sąlygos ir kurie įrodo, kad jis Lietuvos Respublikoje yra teisėtai (viza, leidimas nuolat gyventi ir kiti dokumentai).
Užsieniečių teisėtą buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja policija, bendradarbiaudama su kitomis teisėsaugos institucijomis, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis.

Pirmoji dalis (pradžia).

…

Devinta dalis (9).

Dešimt mokslinio darbo dalių įkelta: 2015-01-25

Prieglobsčio suteikimo procedūra Lietuvoje griežtinama

2015-01-25Paslaugos1967 m. Niujorko protokolas, DubliNet, EURODAC, EURODAC sistema, Europos Sąjungos reikalavimai, Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, gerbiamos žmogaus teisės ir laisvės, Kas yra užsienietis, Kaupia - naudoja ir teikia registro duomenis, kertančių valstybės sieną kontrolė, Konstitucija, laikinai esantys lietuvoje, laisvas asmenų judėjimas, lietuvos gyventojai, Lietuvos Respublika, Lietuvos Respublikos įstatymas, Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Seimas pabėgėlių įstatymas, Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, migracijos politikos vykdymas, migracijos problemos, migracijos proceso kontrolė Lietuvoje, migracijos procesų valdymas pagal Europos Sąjungos direktyvas, nelegalios migracijos prevencija, nuolat gyvenantys lietuvoje uzsienieciai, nusikalstamumo prevencija, nusikalstamumo užkardymas, pabėgėlių įstatymas, Pabėgėlių registras, pilietybės santykių reguliavimas, prieglobščio suteikimas, prieglobščio suteikimas Lietuvoje, prieglobstis užsieniečiams, profesinės kompetencijos, sąvoka, savoka - uzsienietis, Šengeno erdvė, Šengeno susitarimas, teise gyventi lietuvos respublikoje neterminuotai, užsėniečių migravimas, užsieniečiai, užsieniečio sąvoka, Užsieniečių - kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką - sąrašas, užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje, užsieniečių registras, užsieniečių registras Lietuvoje, Užsieniečių registro duomenų tvarkymo funkcijos, užsieniečių registro funkcijos, Užsieniečių registro nuostatai, užsieniečių teisės, Užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, užsieniečių teisinė padėtis valstybėje, Užsieniečių teisinės padėties administravimas, Užsieniečių teisinės padėties administravimas valstybėje, UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES YPATUMAI LIETUVOS RESPUBLIKOJE, uzsienio pilietis, viešos tvarkos užtikrinimas, Vizų registras, Ženevos Konvencija, Ženevos pabėgėlių konvencijacupas

Prieglobsčio suteikimo procedūra Lietuvoje griežtinama (9)

Jei asmuo turi kelių šalių pilietybę, terminas “šalis, kurios pilietis jis yra” reiškia bet kurią šalį, kurios pilietis jis yra, ir nelaikoma, kad ta šalis jo negins, jei be svarbios priežasties, susijusios su visiškai pagrįsta baime, jis nepasinaudoja vienos iš šalių, kurios pilietis jis yra, gynyba”.
Ženevos pabėgėlių konvencijos 1 straipsnio A skirsnio 2 punktas apibrėžia dažniausiai taikomą atvejį. Konvencijos 1 A straipsnio 2 punkte buvo teiginys „dėl įvykių, buvusių iki 1951 m. sausio 1 d.“ ir antrojoje sakinio dalyje „dėl tokių įvykių“. Tokiu būdu Ženevos pabėgėlių konvencija buvo taikoma tik tiems persekiojimo pavojams, kurie savo pasekmes turėjo tik dėl laike apribotų priežasčių (įvykių iki 1951 m. sausio 1 d.). Tai aiškiai parodo, kad Ženevos pabėgėlių konvencija savo ištakomis yra pritaikyta Antrojo pasaulinio karo pasekmėms. Šis apribojimas laike išnyko 1967 m. Niujorko Protokole dėl pabėgėlių statuso. Pagal šio Protokolo 1 straipsnio 2 dalį „terminas “pabėgėlis” (…) reiškia kiekvieną asmenį, kuris atitinka Konvencijos 1 straipsnio apibrėžimą be žodžių “dėl įvykių, buvusių iki 1951 m. sausio 1 d.” ir žodžių “dėl tokių įvykių”, esančių 1 A straipsnio 2 punkte“. Priėmus Protokolą dėl pabėgėlių statuso persekiojimo pavojaus daugiau jau neprivalo remtis faktinėmis realiomis sąlygomis (įvykiais); pakanka pagrįstos persekiojimo baimės dėl nustatytų priežasčių. „Ženevos konvencijos 1 A straipsnio 2 dalis nustato, kad apsauga pagal konvenciją suteikiama tik tiems užsieniečiams, kuriems jų pilietybės valstybė arba valstybė, kurioje buvo jų nuolatinė gyvenamoji vieta (tuo atveju, jeigu užsienietis yra asmuo be pilietybės), tokios apsaugos neužtikrina. Ženevos pabėgėlių konvencijos 1 B straipsnyje buvo įvesta galimybė valstybėms pasirinkti, ar jos taikys šią konvenciją pabėgėliams, jaučiantiems persekiojimo baimę dėl įvykių, buvusių Europoje (I B straipsnio 1 dalies a punktas) ar dėl įvykių, buvusių Europoje ir kitur (1 B straipsnio 1 dalies b punktas). Valstybės, prisijungdamos prie Konvencijos turėjo pasirinkti vieną iš šių galimybių. Lietuvos Respublika, ratifikuodama Ženevos konvenciją, pareiškė, kad Lietuva prisiima įsipareigojimus pagal Ženevos konvencijos alternatyvą, nustatytą Konvencijos 1 B straipsnio 1 dalies b punkte. Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalis nustato pabėgėlio apibrėžimo dalį, vadinamą taikymo nuostatomis. Jeigu užsienietis atitinka jam pritaikytą pabėgėlio apibrėžimą, jam turi būti suteiktas pabėgėlio statusas, jeigu nenustatyta priežasčių, dėl kurių pabėgėlio statusas nesuteikiamas. Šios priežastys yra nustatytos Ženevos konvencijos 1 D, E ir F straipsniuose ir paprastai vadinamos netaikymo nuostatomis.“
Prieglobsčio suteikimo procedūra Lietuvoje griežtinama. Prašymai, pradėjus funkcionuoti užsieniečių registrui nagrinėjami sparčiau, didinamas procedūros efektyvumas – prieglobsčio suteikimo procedūra vyksta vienoje institucijoje, todėl sumažėjo išlaidos prieglobsčio prašytojų išlaikymui. Užsieniečių, kurie prašo suteikti prieglobstį Lietuvoje, skaičius, lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, išlieka santykinai mažas. Išorinių Europos Sąjungos sienų apsauga Lietuvoje, kuri atitinka ES reikalavimus bei kovos su nelegalia migracija priemonių aktyvus vykdymas stabdo nelegalių migrantų atvykimą į Lietuvą. Tikimasi, jog nelegaliai atvykusių ir nelegaliai gyvenančių Lietuvoje užsieniečių skaičius kasmet mažės. Taigi Užsieniečių registro pagalba gerinamas užsieniečių teisinės padėties valstybėje klausimų administravimas.

Septinta dalis (7).

Aštunta dalis (8).

Devintoji dalis patalpinta greitai: 2015-01-25

Migracijos problema egzistuoja ir ji vis auga

2015-01-25NickDubliNet, EURODAC, EURODAC sistema, Europos Sąjungos reikalavimai, Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, gerbiamos žmogaus teisės ir laisvės, Kas yra užsienietis, Kaupia - naudoja ir teikia registro duomenis, kertančių valstybės sieną kontrolė, Konstitucija, laikinai esantys lietuvoje, laisvas asmenų judėjimas, lietuvos gyventojai, Lietuvos Respublika, Lietuvos Respublikos įstatymas, Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Seimas pabėgėlių įstatymas, Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, migracijos politikos vykdymas, migracijos problemos, migracijos proceso kontrolė Lietuvoje, migracijos procesų valdymas pagal Europos Sąjungos direktyvas, nelegalios migracijos prevencija, nuolat gyvenantys lietuvoje uzsienieciai, nusikalstamumo prevencija, nusikalstamumo užkardymas, pabėgėlių įstatymas, Pabėgėlių registras, pilietybės santykių reguliavimas, prieglobščio suteikimas, prieglobščio suteikimas Lietuvoje, prieglobstis užsieniečiams, profesinės kompetencijos, sąvoka, savoka - uzsienietis, Šengeno erdvė, Šengeno susitarimas, teise gyventi lietuvos respublikoje neterminuotai, užsėniečių migravimas, užsieniečiai, užsieniečio sąvoka, Užsieniečių - kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką - sąrašas, užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje, užsieniečių registras, užsieniečių registras Lietuvoje, Užsieniečių registro duomenų tvarkymo funkcijos, užsieniečių registro funkcijos, Užsieniečių registro nuostatai, užsieniečių teisės, Užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, užsieniečių teisinė padėtis valstybėje, Užsieniečių teisinės padėties administravimas, Užsieniečių teisinės padėties administravimas valstybėje, UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES YPATUMAI LIETUVOS RESPUBLIKOJE, uzsienio pilietis, viešos tvarkos užtikrinimas, Vizų registras, Ženevos Konvencija, Ženevos pabėgėlių konvencijacupas

Migracijos problema egzistuoja ir ji vis auga (8)

Dalindamasis migracijos problema su esamais ir būsimais studentais nesiekiu jokios asmeninės naudos.

Pabėgėlių registras. Migracijos problema, inspiruojama demokratijos plėtros į naujus pasaulio regionus, jau šiandien įgyja pasaulinį mastą. Su demokratijos plėtra neišvengiamai ateina nauja tautų kraustymosi era, skatinama kultūros plėtros netolygumų bei politinių suvaržymų silpnėjimo. Pabėgėlių registras yra sudedamoji Užsieniečių registro dalis. Pabėgėlių teisės yra įstatymų leidėjo inkorporuotos į Lietuvos Respublikos teisės sistemą.
Per tuos metus, kai mūsų šalyje buvo pradėti nagrinėti užsieniečių prašymai suteikti prieglobstį pagal 1951m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso nuostatas, pabėgėlio statusas buvo suteiktas apie 5 proc. nuo bendro užsieniečių prašymų skaičiaus. Dar viena užsieniečių grupė, kuriai leidžiama laikinai (vieneriems metams) pasilikti Lietuvoje – iš karo konflikto apimtų regionų atvykę žmonės. Užregistruota daugiau kaip tūkstantis užsieniečių, atvykusių iš minėtų regionų ir pateikusių prašymus suteikti jiems prieglobstį. Prieglobstis buvo suteiktas beveik pusei iš jų.
Prieglobsčio klausimu Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. gegužės mėn. priėmė Pabėgėlių įstatymą. Tačiau šį įstatymą vėliau vetavo Prezidentas dėl to, kad kai kurios nuostatos nebuvo suderintos su tarptautinėmis konvencijomis (ypač tos kurios kalba apie teisę neįleisti į šalį prieglobsčio prašančių asmenų, motyvuojant valstybės saugumo ir viešosios tvarkos apsaugos interesais). Atsižvelgdamas į Prezidento pastabas, Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. birželio mėn. priėmė naują įstatymą, kurio dauguma nuostatų dabar atitinka tarptautines normas ir ES standartus. 2000 m. liepos mėnesį Vyriausybė priėmė Nacionalinį veiksmų planą prieglobsčio klausimu. Turėjo būti įgyvendintas patikimas informacinių sistemų ir duomenų apdorojimo programinės įrangos saugumo įvertinimo mechanizmas. Buvo pradėta Prieglobsčio suteikimo procedūros supaprastinimo reforma, kurios tikslas – stiprinti administracinius gebėjimus, įgyvendinant naujos redakcijos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatas prieglobsčio klausimais.
Pabėgėlio apibrėžimą šiuo metu visuotinai nustato 1951 m. Ženevos Konvencijos 1 straipsnis. [21] Šio straipsnio A dalies 1 punktas nustato pabėgėlio sąvokos apibrėžimą pagal ankstesnius susitarimus ir sutartis, tuo užtikrinamas ryšys tarp Ženevos Konvencijos ir ankstesnių tarptautinių instrumentų, skirtų pabėgėlių apsaugai. Ženevos pabėgėlių konvencijoje nustatyta, kad pabėgėlis yra asmuo, kuris: „dėl įvykių, buvusių iki 1951 m. sausio 1 d., arba dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba bijo naudotis tos šalies gynyba; arba neturėdamas atitinkamos pilietybės ir būdamas už šalies, kurioje anksčiau buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų dėl tokių įvykių negali ar bijo į ją grįžti.

Šešta dalis (6).

Septinta dalis (7)

Aštuntoji dalis apie užsienio piliečių teises Lietuvoje įkelta: 2015-01-25

Užsieniečių registro duomenų tvarkymo funkcijos

2015-01-25BansDubliNet, EURODAC, EURODAC sistema, Europos Sąjungos reikalavimai, Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, gerbiamos žmogaus teisės ir laisvės, Kas yra užsienietis, Kaupia - naudoja ir teikia registro duomenis, kertančių valstybės sieną kontrolė, Konstitucija, laikinai esantys lietuvoje, laisvas asmenų judėjimas, lietuvos gyventojai, Lietuvos Respublika, Lietuvos Respublikos įstatymas, Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, migracijos politikos vykdymas, migracijos proceso kontrolė Lietuvoje, migracijos procesų valdymas pagal Europos Sąjungos direktyvas, nelegalios migracijos prevencija, nuolat gyvenantys lietuvoje uzsienieciai, nusikalstamumo prevencija, nusikalstamumo užkardymas, Pabėgėlių registras, pilietybės santykių reguliavimas, prieglobščio suteikimas, prieglobščio suteikimas Lietuvoje, profesinės kompetencijos, sąvoka, savoka - uzsienietis, Šengeno erdvė, Šengeno susitarimas, teise gyventi lietuvos respublikoje neterminuotai, užsieniečiai, užsieniečio sąvoka, Užsieniečių - kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką - sąrašas, užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje, užsieniečių registras, užsieniečių registras Lietuvoje, Užsieniečių registro duomenų tvarkymo funkcijos, užsieniečių registro funkcijos, Užsieniečių registro nuostatai, užsieniečių teisės, Užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, užsieniečių teisinė padėtis valstybėje, Užsieniečių teisinės padėties administravimas, Užsieniečių teisinės padėties administravimas valstybėje, UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES YPATUMAI LIETUVOS RESPUBLIKOJE, uzsienio pilietis, viešos tvarkos užtikrinimas, Vizų registrascupas

Užsieniečių registro duomenų tvarkymo funkcijos (7)

Užsieniečių registro duomenų tvarkymo funkcijos – septintoji darbo dalis apima sąvokų reikšmes ir detaliai jas apibūdina bei nupasakoja.

Registro duomenų tvarkymo funkcijos, nesusijusios su sprendimo dėl objektų registravimo bei sprendimo dėl registro duomenų teikimo priėmimu, gali būti perduotos registro tvarkytojams. Su registro tvarkytojais sudaromos registro duomenų tvarkymo sutartys. Jose nustatomos perduodamos registro tvarkymo funkcijos, jų įgyvendinimo priemonės, atlyginimas už funkcijų atlikimą ir atsakomybė už netinkamą jų vykdymą.
Kitos registro tvarkymo įstaigos, kurios yra ir asmens duomenų tvarkytojos yra šios :
1. Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos;
2. Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos;
3. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos;
4. Specializuotos policijos įstaigos;
5. Teritorinės policijos įstaigos;
6. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija (toliau vadinama – Prezidento kanceliarija);
7. Užsienio reikalų ministerija.
Registro tvarkymo įstaigos atlieka šias funkcijas:
1. Registruoja objektus;
2. Užtikrina sąveiką su susijusiais registrais;
3. Teikia registro duomenis registro duomenų gavėjams;
4. Užtikrina tinkamą registro veikimą ir registro duomenų bei dokumentų saugą.
Atlikdama savo funkcijas, minėtos registro tvarkymo įstaigos:
1. Priima iš registro duomenų teikėjo registro duomenis, dokumentus ir jų pakeitimus, tikrina registravimui pateiktus dokumentus, atlieka duomenų techninę ir loginę kontrolę, priima sprendimą registruoti arba atsisakyti registruoti objektą, kaupia, apdoroja, sistemina, saugo, naudoja registro duomenis, taiso registre padarytas klaidas, išduoda registravimo pažymėjimą, atlieka kitus registro duomenų tvarkymo veiksmus, numatytus registro nuostatuose;
2. Teikia registro duomenis, registruoja registro duomenų gavėjus, priima užklausas, į jas atsako, tvarko registro duomenų gavimo ir perdavimo apskaitą – fiksuoja registro duomenų teikėjus, gavėjus, perduotus duomenis, jų perdavimo laiką, turinį ir tikslą;
3. Atlieka kitus registro nuostatuose nustatytus veiksmus.

Penkta dalis (5).