Tag Archives: Atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu kaip jo šeimos narys

Užsieniečių sąlygų gerinimas Lietuvos Respublikoje

Užsieniečių sąlygų gerinimas Lietuvos Respublikoje (16)

Dabar yra rengiamas naujas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ projektas. Projekto tikslas – suderinti užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuojančias teisės aktų nuostatas su Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis vizų, migracijos, prieglobsčio ir laisvo asmenų judėjimo srityse.
Teikiamame įstatymo projekte siūlomos šios naujos teisinio reguliavimo nuostatos:

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybei suteikiami įgaliojimai nustatyti reikalavimo pateikti sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą išimtis.

2. Vietoj dabar užsieniečiams išduodamo leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje įvedamas ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Bendrijoje, kuris keičia ir šį leidimą turinčio užsieniečio teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, kaip Europos Sąjungos valstybėje narėje, ypač sudarant sąlygas tokiems užsieniečiams dalyvauti Europos Sąjungos darbo rinkoje ir taikant sustiprintas apsaugos nuo išsiuntimo priemones.

3. Kai kuriais atvejais nuo 6 iki 4 mėnesių sutrumpinamas prašymų išduoti leidimą gyventi nagrinėjimo terminas.

4. Atsiranda naujas leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindas užsieniečiams, kurie yra ar buvo prekybos žmonėmis aukos ir bendradarbiauja kovojant su prekyba žmonėmis ar su nusikaltimais, susijusiais su prekyba žmonėmis, bei nustatomi tokio leidimo gavimo kriterijai, pasilikimo šalyje sąlygos, jo neišdavimo bei panaikinimo pagrindai.

5. Imamasi priemonių dėl šeimos susijungimo, kad šeima galėtų gyventi kartu pagal tarptautinėje ir Europos Sąjungos teisėje įtvirtintą valstybių įsipareigojimą saugoti šeimą ir gerbti šeimos gyvenimą.

6. Užsieniečiui, kuris turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą studijų pagrindu, suteikiama teisė ribotą laiką dirbti, taip pat atsiranda galimybė gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pragyvenus nustatytą laiką bei atitikus kitas minėto leidimo išdavimo sąlygas.

7. Įtvirtinami minimalūs asmenų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, nustatymo kriterijai bei užtikrinama parama.

8. Supaprastinama Europos Sąjungos valstybių narių piliečių ir jų šeimos narių apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje tvarka: valstybių narių piliečiams nebebus išduodami leidimai gyventi, tokie piliečiai privalės tik deklaruoti savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir gaus atitinkamą pažymą, o jų šeimos nariams, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, bus išduodami Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nario leidimai gyventi.

9. Nuo 7 iki 14 dienų pailginamas užsieniečio skundo dėl sprendimo, priimto pagal įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, padavimo terminas.

10. Nustatoma detali kreipimosi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu priimti sprendimą dėl užsieniečio teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir/ar jo išsiuntimo iš valstybės tvarka.

Šešta dalis.

Dešimta dalis.

Penkiolikta dalis.

Užsieniečiai Lietuvos Respublikoje susiduria su sunkumais

Užsieniečiai Lietuvos Respublikoje susiduria su sunkumais (15)

Tarptautinės Migracijos Organizacijos atstovybės Lietuvoje ekspertai išreiškė susirūpinimą, kad norintiems grįžti į savo valstybę prieglobsčio prašytojams ar pabėgėliams, kliūčių sukelia reikalingų kelionės dokumentų neišdavimas kai kuriose užsienio šalių ambasadose. Tokia situacija laikytina ydinga ir prieštaraujanti 1966 m. Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakto (12 str.) nuostatoms, draudžiančioms riboti asmens teisę išvykti iš bet kurios šalies, nebent tokį išvykimą ribotų įstatymas (jei tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai, gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti ir tai yra suderinama su kitomis pakte pripažįstamomis teisėmis). Iš dalies problemą mėginama spręsti teikiant nemokamą teisinę pagalbą prieglobsčio prašytojams.
Taip pat nemažai sunkumų užsieniečiams kelia kalbos nemokėjimas, mažos socialinės pašalpos ir t.t.
Prezidentas Valdas Adamkus ragina kuo greičiau taisyti užsieniečių teisinės padėties Lietuvoje reglamentavimo spragas ir žada artimiausiu metu teikti įstatymo pataisas.
Šiuo metu galiojantis įstatymas apsunkina iš užsienio atvykstančių aukštos kvalifikacijos specialistų – vadybininkų, mokslininkų – įsidarbinimą Lietuvoje ilgesniam laikui. Be to, jos nesuderinamos su investicijų skatinimo ir pritraukimo į šalį politika. Dabar mums taip reikalingi protai pravažiuoja Lietuvą ir renkasi darbą kaimyninėse šalyse.
Anot vidaus reikalų ministro Regimanto Čiupailos, sutvarkyti įstatymą taip, kad jis ne tik atitiktų Europos Sąjungos direktyvas, bet ir atspindėtų Lietuvos poreikius, Migracijos departamentas bando jau daugiau nei trejus metus. Tačiau reikia pastebėti, kad nei Vidaus reikalų ministerijos, nei Vyriausybės pastangos visa apimtimi nėra realizuojamos priimant įstatymą Seime. Po tam tikrų pataisų, jis vėl tampa panašus į dabartinį. Džiugu, kad iniciatyvos imasi prezidentas. Tikimasi, kad jo autoritetas, dėmesys šiai sričiai, atkreips Seimo dėmesį, kad Lietuva negali likti uždara sala, neleidžianti žmonėms gyventi normaliomis sąlygomis.
Dabar galiojantis įstatymas smarkiai apsunkina Lietuvos bendrovių pastangas trūkstamų specialistų ieškoti užsienyje, mat Lietuvoje pradėjusio dirbti užsieniečio šeimos nariai beveik neturi jokių galimybių gauti leidimo gyventi šalyje. Specialistas, atvykęs iš Europos Sąjungai nepriklausančios valstybės, šeimą galėtų atsivežti tik pragyvenęs Lietuvoje dvejus metus. Iki tol šeimos nariai galėtų lankytis Lietuvoje tik kaip turistai.

Penkta dalis.

Devinta dalis.

Keturiolikta dalis.

Kylančios problemos užsieniečiams Lietuvoje

Kylančios problemos užsieniečiams Lietuvoje (14)

Leidimas užsieniečiui nuolat gyventi išduodamas 5 metams, o praėjus šiam terminui turi būti pakeistas. Užsienietis norintis gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje turi dokumentus pateikti Vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai. Sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi užsieniečiui išdavimo priima Migracijos departamentas. Leidimą nuolat gyventi išduoda Vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos.
Leidimas nuolat gyventi tam tikrais atvejais yra negaliojantis:
1. Pasibaigia leidimo galiojimo laikas;
2. Užsienietis įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę;
3. Užsienietis miršta;
4. Leidime nuolat gyventi yra klastojimo požymių;
5. Leidimas yra panaikintas;
6. Leidimas yra prarastas;
7. Leidimas yra pakeistas pagal įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytais pagrindais.
Problemos, kylančios užsieniečiams Lietuvos Respublikoje. Viena iš pagrindinių problemų, kylančių užsieniečiams Lietuvos Respublikoje – neigiamas visuomenės ir žiniasklaidos požiūris į prieglobsčio prašančius asmenis bei pabėgėlius. Neigiamas prieglobsčio prašytojų įvaizdis susiformuoja dėl visuomenės informavimo priemonėse pateikiamų neigiamo pobūdžio faktų, teigiamos informacijos visuomenės informavimo priemonėse trūkumo, visuomenės informavimo apie valstybės institucijų veiklą pabėgėlių teisių užtikrinimo srityje trūkumo.
Rūpesčių kelia Užsieniečių padėties įstatyme nenumatyta prieglobsčio prašytojo maksimali sulaikymo trukmė. Vadovaujantis Užsieniečių registracijos centro darbuotojų išvadomis, sulaikymo trukmė dažniausiai neviršija laikotarpio, per kurį turi būti išnagrinėtas prašymas dėl prieglobsčio suteikimo.
Pagal Užsieniečių padėties įstatymo 30 str., asmuo, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas, turi teisę susijungti su šeima. Įstatyme pateikiama nuoroda, kad prašymų dėl šeimos susijungimo pateikimo sąlygas ir jų nagrinėjimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras (30 str. 6 d.), tačiau šios sąlygos ir tvarka iki šiol nenustatytos. Šią situaciją reikia spręsti vadovaujantis šeimos vienybės principu ir įstatyme aiškiai numatyti, kad laikinąją apsaugą gavusio užsieniečio šeimos nariai turi teisę į šeimos susijungimą.

Ketvirta dalis.

Aštunta dalis.

Trylikta dalis.

Aplinkybės dėl kurių keičiasi užsieniečių statusas Lietuvoje

Aplinkybės dėl kurių keičiasi užsieniečių statusas Lietuvoje (13)

Užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėmis, lemiančiomis šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi.
Sprendimą dėl laikinojo leidimo išdavimo užsieniečiui priima Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Migracijos departamentui priėmus sprendimą išduoti laikiną leidimą, užsienietis, gavęs apie tai pranešimą, dėl leidimo įforminimo turi kreiptis į gyvenamosios vietos Migracijos tarnybą. Šis sprendimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikoje be vizos arba viršyti bevizio buvimo laiką. Pateikiant dokumentus leidimui laikinai apsigyventi, užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti teisėtas.
Leidimas laikinai gyventi tam tikrais atvejais gali būti paskelbtas negaliojančiu, jei:
1. Pasibaigia leidimo laikinai gyventi galiojimas;
2. Užsienietis miršta;
3. Leidime laikinai gyventi yra klastojimo požymių;
4. Leidimas yra panaikintas;
5. Leidimas yra prarastas;
6. Leidimas yra pakeistas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytais pagrindais;
7. Užsienietis įgyja leidimą nuolat gyventi;
8. Užsienietis įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę.
Leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Asmuo atvykęs į Lietuvos Respubliką gali gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, jei jis:
1. Išsaugojo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka;
2. Yra lietuvių kilmės asmuo;
3. Atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu kaip jo šeimos narys;
4. Neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, tačiau gyvena Lietuvos Respublikoje;
5. Yra vaikas iki 18 metų, gimęs Lietuvos Respublikoje, ir jo tėvai ar vienas iš jų turi leidimą nuolat gyventi;
6. Yra vaikas iki 18 metų, gyvenantis Lietuvos Respublikoje, ir jo tėvai arba vienas iš jų turi leidimą nuolat gyventi;
7. Gavo pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje;
8. Pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi;
9. Įgyvendino Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ numatytus atvejus.

Informacinių šaltinių apžvalga – Trečia dalis.

Septinta dalis.

Dvylikta dalis.

UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES YPATUMAI LIETUVOS RESPUBLIKOJE

UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES YPATUMAI LIETUVOS RESPUBLIKOJE (pradžia)

Studentų Lietuvoje daugėja, bet kopijuoti norinčių dar daugiau. Todėl paskatintas sąžiningumo pateikiu savo darbą susipažinimui. Jis buvo įvertintas 10 balų.

Gyvenimo Universitetas
TEISĖS KATEDRA
STUDIJŲ PROGRAMA
TEISĖ

Leidžiama ginti
KATEDROS VEDĖJA
Doc. Dr. X. XXXXXXXXXXXX
Pačiais geriausiais mano studijų laikais
UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES YPATUMAI LIETUVOS RESPUBLIKOJE

Baigiamasis darbas

DIPLOMANTAS
4 NT XXXXXX XXXXXXXXX
Rašytas, kai buvau jaunas ir dar nevedęs

VADOVĖ
KATEDROS VEDĖJA
Doc. Dr. X. XXXXXXXXXXXX
Kai turėjau daug energijos ir buvaunaivus teisiniu supratimu
Lietuva, smagiais studijų metais

TURINYS

ĮVADAS 3

1. INFORMACIJOS ŠALTINIŲ APŽVALGA 5
1.1. Užsieniečio sąvoka 6
1.2. Užsieniečių registro sąvoka, funkcijos ir paskirtis 7

2. DARBO METODAI IR PRIEMONĖS 13
2.1. Užsieniečių teisinės padėties ypatumai Lietuvoje 13
2.2. Prieglobsčio suteikimas Lietuvos Respublikoje 23
2.3. Reikalavimai taikomi Europos Sąjungos šalių piliečiams 27

3. DARBO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS 30
3.1. Užsieniečių įsidarbinimo Lietuvoje ypatumai 31
3.2. Tyrimo metodika 33
3.3. Tyrimo rezultatai 33

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS 40

LITERATŪROS SĄRAŠAS 42

ANOTACIJA LIETUVIŲ KALBA 44

ANOTACIJA ANGLŲ KALBA 46

PRIEDAI 47

ĮVADAS

Temos aktualumas. Užsieniečių teisinės padėties administravimas valstybėje yra svarbi vidaus ir užsienio politikos dalis. Lietuvai tapus nepriklausoma Respublika, kurią pripažino dauguma pasaulio valstybių, iškilo būtinumas ne tik reguliuoti pilietybės santykius, bet ir nustatyti kitų asmenų, užsieniečių, esančių Lietuvos teritorijoje, teisinį statusą. Lietuvoje yra fiksuojamas nemažas užsieniečių srautas, dėl ko iškyla aibė neaiškumų kertant mūsų valstybės sieną, registruojant pabėgėlius, užsieniečius, pasiryžusius trumpam ar ilgesniam laikui apsistoti Lietuvoje. Vienas pagrindinių šiandieninės Lietuvos valstybės tikslų – puoselėti atsivėrusią Šengeno susitarimo erdvę, kaip laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas, gerbiamos žmogaus teisės ir laisvės, vykdyti reikiamas priemones, susijusias su kontrole prie išorinių Europos Sąjungos sienų, nusikalstamumo prevencija ir užkardymu, valdyti migracijos procesus pagal Europos Sąjungos reikalavimus, sprendžiant užsieniečių teisinės padėties valstybėje, prieglobsčio suteikimo, nelegalios migracijos prevencijos ir kitus su migracijos politikos vykdymu susijusius klausimus. Šių klausimų sprendimui, atsižvelgiant į Europos Sąjungos reikalavimus tobulinami Lietuvos Respublikos teisės aktai. Siekiant įvykdyti Europos Sąjungos reikalavimus buvo patobulintas bei labiau demokratizuotas, 2004 m. balandžio 30 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, kuris reguliavo Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančių užsieniečių teisinį statusą iki 2006 m. lapkričio 28 d.. [3] Šiuo metu yra rengiama nauja „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įstatymo redakcija.

Antra dalis.

Darbo pradžia įkelta: 2015-01-25