Category Archives: Paslaugos

Pasidomėjau SEO paslaugos kaina ir nustebau

Pasidomėjau SEO paslaugos kaina ir nustebau

Seo paslaugos kaina
Sparčiai plečiantis interneto prieinamumui daugelis taip įprato juo naudotis, kad daugelį darbų atlieka net neišeidami iš savo namų ar biurų. Tuo pačiu klesti ir internetinės svetainės. Tam, kad jos teiktų naudą jos savininkui reikalingos SEO paslaugos. Pradėjus jomis domėtis dažnai iškyla daug klausimų. Vienas iš svarbiausių – Seo paslaugos kaina, juk visi nori žinoti, kiek kainuos tam tikri darbai.

Naudinga pasidomėti:

Kalbant apie tai reikia suprasti, kad SEO yra ilgalaikis procesas. Dažnai užsakant šias paslaugas sudaroma ilgalaikė sutartis, pavyzdžiui, 6–12 mėnesių. Nemanykite, kad žadami rezultatai bus matomi jau kitą dieną. Taip tikrai nenutiks. Pirmieji rezultatai pradedami pastebėti po mėnesio ar ilgesnio laikotarpio. Tai priklauso ne tik nuo SEO specialistų kompetencijos bei praktinių įgūdžių įgyvendinti projektą, bet ir nuo tuo metu esančios konkurencijos.
Kaina susideda iš įvairių aspektų. Pavyzdžiui, ar bus reikalingi seo straipsniai. Tai nėra įprastai žiniasklaidoje matomi straipsniai, kuriuos jums gali parašyti žurnalistas. Jie skirti ne tik skaitytojams, bet ir paieškos sistemoms. SEO straipsniuose naudojami raktiniai žodžiai. Visa tai turi atlikti SEO rašytojai, o ne bet kas. Kitas kriterijus nuo kurio priklauso kaina – seo paslaugos apimtys. Kuo daugiau darbų reikia atlikti, tuo jie daugiau kainuos. Tai priklauso nuo interneto svetainės pobūdžio, apimties, norimų rezultatų ir esamų konkurentų skaičiaus.
Taigi, Seo paslaugos kaina, į kurią įeina seo straipsnių rašymas gali kainuoti nuo 50 iki 1000 eurų. Žinoma, tai priklauso ir nuo to kuriam laikotarpiui sudaroma sutartis. Šiuo metu galima tartis dėl tam tikrų darbų, kurie bus atliekami kiekvieną mėnesį. Jums nereikės rūpintis tuo, kad kažkas atliktų SEO optimizavimo darbus ar, kad laiku būtų parašytas bei publikuotas SEO straipsnis. Užsakant seo paslaugas viskuo bus pasirūpinta už jus. Svarbu tik surasti, kam patikėti visus šiuos darbus. Rinkdamiesi rasite pakankamą SEO specialistų pasirinkimą. Visuomet geriau rinktis tuos, kurie turi patirties šiame darbe. Žinoma, galima atrasti ir ką tik pradėjusius teikti seo paslaugas, tačiau nežinant ar jie atliks darbus kokybiškai, verčiau nerizikuoti. Rinkitės profesionalus, kurie dirba ne pirmą mėnesį.
Tinkamai atliktos SEO paslaugos atneš daug naudos. Į kainą verta žiūrėti ne kaip į apmokėjimą už suteiktas paslaugas, bet kaip į investiciją. Tiksliau, į ilgalaikę investiciją. Tai padės interneto svetainei pakilti paieškos sistemos reitinguose ir pritraukti daugiau lankytojų.

Daugiau informacijos ČIA.

Straipsnis patalpintas: 2015-04-26

Kas ir kokius parduoda blokelius namo pamatams

Kas ir kokius parduoda blokelius namo pamatams

Blokeliai pamatams: į ką svarbu atkreipti dėmesį renkantis?

Kas ir kokius parduoda

Blokeliai pamatams – vienas geriausių pasirinkimų tuomet, kai reikia tvirtumo, stabilumo, patikimumo, ilgaamžiškumo bei kokybės. Tačiau, ar vien tik tokią informaciją pakanka žinoti apie šiuos blokelius? Pasirodo, jog yra ne vienas dalykas, į kurį reikia atkreipti dėmesį juos renkantis. O koke tai dalykai?
Vienas pagrindinių dalykų į ką reikia atkreipti dėmesį tuo atveju, jei jus domina blokeliai pamatams, yra jų rūšis. Tiesa, būtina akcentuoti, jog pamatams skirti blokeliai bent jau šiuo metu nesudaro tokio plataus asortimento kaip, pavyzdžiui, blokeliai sienoms, tačiau ir jų pasirinkimas yra ne toks jau ir mažas. Taigi, labai svarbu išmanyti kiekvienos blokelių rūšies ypatumus bei suprasti, kokie privalumai yra geriausias pasirinkimas jūsų atveju. Na, o šių blokelių rūšis yra tas veiksnys, į kurį būtinai turite atsižvelgti tuo atveju, jei norite, kad jūsų priimtas pasirinkimas būtų pats geriausias.
Kokybė – tai dar vienas dalykas, į kurį taip pat nereikėtų pamiršti dėmesio. Savaime suprantama, tokie blokeliai, kaip ir kitos statybinės medžiagos, taip pat gali labai įvairios kokybės, tačiau aukšta kokybės yra tas veiksnys, į kurį svarbu orientuotis. Tai daryti svarbu todėl, jog tik aukštos kokybės blokelis, skirtas pamatams, gali tarnauti atitikimai bei labai ilgą laiką.
Dar vienas veiksnys, kurio taip pat turėtumėte nepamiršti tuo metu, kai renkatės blokelius, skirtus pamatams, yra gamintojas. Jei anksčiau buvo galimybės rinktis tik iš kelių gamintojų, tai šiandien jų sąrašas yra gerokai ilgesnis. Daugelis žmonių, kurie nusprendžia įsigyti tokius blokelius, išsirenka vieną gamintoją. Tačiau, ar visada tai yra pats teisingiausias pasirinkimas? Geresnį rezultatą turėsite tuomet, jei iš pradžių pasidomėsite visais gamintojais, dėmesį atkreipsite į kiekvienos įmonės misiją, viziją, o taip pat ir tikslus, ir tai atsižvelgę, nuspręsite, kurios iš jų gaminama produkcija labiausiai tinka jūsų atžvilgiu.
Na, o pabaigai belieka tik pastebėti, jog nemaža dalis žmonių rinkdamiesi tokią prekę (o taip pat ir daugelį kitų), dėmesį yra linkę atkreipti ne į ką kitą, bet į kainą. Tačiau, ar visada tai yra išmintingas elgesys? Žinoma, kaina daugeliu atveju yra svarbi, tačiau vertėtų prisiminti, jog tai neturėtų būti pagrindinis veiksnys, kuris nulems pasirinkimą, o pirmenybę reikėtų skirti aukščiau išvardintiems veiksniams, tuo tarpu kaina neturėtų vaidinti svarbiausio vaidmens.
Apibendrinant belieka tik patvirtinti, kad renkantis tokią prekę dėmesį reikėtų atkreipti į: rūšį, gamintoją bei kokybę, tuo tarpu kaina neturėtų būti pats svarbiausias dalykas.

Daugiau informacijos apie medžiagas rasite ČIA.

Straipsnis parašytas: 2015-04-11

Reikalavimai ES šalių piliečiams Lietuvos Respublikoje

Reikalavimai ES šalių piliečiams Lietuvos Respublikoje (26)

2006 m. birželio 29 d. Klaipėdos miesto meras R. Taraškevičius pasirašė sprendimą „Dėl paramos užsieniečių, gavusių prieglobstį, integracijai teikimo“. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba nustatė, kad per 5 kalendorinius metus Klaipėdoje nebus vykdoma užsieniečių, gavusių prieglobstį, socialinė integracija. Tuo pačiu sprendimu pripažintas netekusiu galios Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. spalio 29 d. sprendimas Nr. 241 „Dėl prieglobstį gavusių užsieniečių socialinės integracijos“ (žr. Priedas Nr. 2).

2.3. Reikalavimai taikomi Europos Sąjungos šalių piliečiams

Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams teisinę padėtį reglamentuoja atskiras įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ skyrius, kur yra numatyti pakankamai demokratiški bei liberalūs reikalavimai, susiję su tokių piliečių atvykimu, gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje. Taip pat šio skyriaus nuostatos yra taikomos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiams ir jų šeimos nariams, kurie naudojasi laisvo asmens judėjimo teise.
Įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustato, kad užsienietis, kuris yra vienos iš Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje iki 3 mėnesių per pusę kalendorinių metų, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos, o toks užsienietis, kuris ieško darbo arba nori užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, gali būti Lietuvos Respublikoje dar 3 mėnesius. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariai gali atvykti į Lietuvos Respubliką kartu su Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu arba atvykti pas jį ir būti Lietuvos Respublikoje 3 mėnesius.

Trečia dalis.

Septyniolikta dalis.

Dvidešimt penkta dalis.

Užsieniečių įstatymo papildymas bei prieglobstis Lietuvoje

Užsieniečių įstatymo papildymas bei prieglobstis Lietuvoje (21)

…Yra siūloma ir daugiau pakeitimų šiame projekte „Dėl užsieniečių teisinės padėties Lietuvoje“, šiame darbe paminėjau, mano nuomone, svarbius punktus, daugiau informacijos apie tai galima rasti internete (http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=287243&p_query = &p_tr2=).
Komiteto sprendimu iš esmės yra pritarta iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.

2.2. Prieglobsčio suteikimas Lietuvos Respublikoje

Prieglobsčio suteikimas taip pat detaliai apibrėžtas įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.
Prieglobstis Lietuvos Respublikoje – tai:
– pabėgėlio statusas;
– papildoma apsauga;
– laikinoji apsauga.
Pabėgėlis – tai užsienietis (užsienio šalies pilietis arba asmuo be pilietybės), kuris dėl patirto persekiojimo savo kilmės valstybėje arba dėl baimės patirti tokį persekiojimą negali naudotis savo kilmės šalies gynyba. Toks persekiojimas turi būti susijęs su rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais. Pabėgėlio statusas suteikiamas užsieniečiui, kuris pripažįstamas pabėgėliu pagal 1951 m. Ženevos konvencijos nuostatas.
Prieglobsčio suteikimas Lietuvos Respublikoje – tai leidimo gyventi (nuolat ar laikinai) Lietuvoje išdavimas bei socialinės pagalbos teikimas užsieniečiui, kuriam suteiktas prieglobstis. Užsieniečiui, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas, išduodamas leidimas nuolat gyventi. Suteikus užsieniečiui prieglobstį, šiam asmeniui Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka taikoma socialinė integracija.
Jeigu užsienietis ieško prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir atvyko į šalį be Lietuvos Respublikos vizos arba galiojančio kelionės dokumento, su prašymu suteikti prieglobstį privalo kreiptis nedelsdamas, nes priešingu atveju Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali būti taikoma atsakomybė už neteisėtą atvykimą į Lietuvos Respubliką.
Prašymas suteikti prieglobstį turi būti pateiktas valstybės sienos perėjimo punkte, o būdamas teritorijoje, kurioje galioja pasienio teisinis režimas – Valstybės sienos apsaugos tarnybai, Lietuvos Respublikos teritorijoje – teritorinei policijos įstaigai arba Užsieniečių registracijos centrui (Pabradė, Švenčionių rajonas). Pateikus prašymą suteikti prieglobstį, šių institucijų valstybės tarnautojai privalo nedelsdami apklausti prieglobsčio prašytoją, paimti jo turimus asmens, kelionės ir kitus dokumentus, paimti prieglobsčio prašytojo pirštų atspaudus ir jį nufotografuoti. Jeigu užsienietis nemoka lietuvių kalbos, jam bus paskirtas vertėjas. Taip pat užsieniečiui prireikus bus suteikta teisininko, būtina medicininė ar kitokia pagalba. Prieglobsčio prašymas ir kiti susiję dokumentai perduodami Migracijos departamentui. Daktiloskopijos kortelė perduodama Kriminalistinių ekspertizių centrui, kuris paskirtas nacionaliniu EURODAC padaliniu, siekiant perduoti pirštų atspaudų duomenis Centriniam EURODAC padaliniui.

Antra dalis.

Penkiolikta dalis.

Dvidešimta dalis.

Užsieniečių sąlygų gerinimas Lietuvos Respublikoje

Užsieniečių sąlygų gerinimas Lietuvos Respublikoje (16)

Dabar yra rengiamas naujas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ projektas. Projekto tikslas – suderinti užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuojančias teisės aktų nuostatas su Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis vizų, migracijos, prieglobsčio ir laisvo asmenų judėjimo srityse.
Teikiamame įstatymo projekte siūlomos šios naujos teisinio reguliavimo nuostatos:

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybei suteikiami įgaliojimai nustatyti reikalavimo pateikti sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą išimtis.

2. Vietoj dabar užsieniečiams išduodamo leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje įvedamas ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Bendrijoje, kuris keičia ir šį leidimą turinčio užsieniečio teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, kaip Europos Sąjungos valstybėje narėje, ypač sudarant sąlygas tokiems užsieniečiams dalyvauti Europos Sąjungos darbo rinkoje ir taikant sustiprintas apsaugos nuo išsiuntimo priemones.

3. Kai kuriais atvejais nuo 6 iki 4 mėnesių sutrumpinamas prašymų išduoti leidimą gyventi nagrinėjimo terminas.

4. Atsiranda naujas leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindas užsieniečiams, kurie yra ar buvo prekybos žmonėmis aukos ir bendradarbiauja kovojant su prekyba žmonėmis ar su nusikaltimais, susijusiais su prekyba žmonėmis, bei nustatomi tokio leidimo gavimo kriterijai, pasilikimo šalyje sąlygos, jo neišdavimo bei panaikinimo pagrindai.

5. Imamasi priemonių dėl šeimos susijungimo, kad šeima galėtų gyventi kartu pagal tarptautinėje ir Europos Sąjungos teisėje įtvirtintą valstybių įsipareigojimą saugoti šeimą ir gerbti šeimos gyvenimą.

6. Užsieniečiui, kuris turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą studijų pagrindu, suteikiama teisė ribotą laiką dirbti, taip pat atsiranda galimybė gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pragyvenus nustatytą laiką bei atitikus kitas minėto leidimo išdavimo sąlygas.

7. Įtvirtinami minimalūs asmenų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, nustatymo kriterijai bei užtikrinama parama.

8. Supaprastinama Europos Sąjungos valstybių narių piliečių ir jų šeimos narių apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje tvarka: valstybių narių piliečiams nebebus išduodami leidimai gyventi, tokie piliečiai privalės tik deklaruoti savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir gaus atitinkamą pažymą, o jų šeimos nariams, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, bus išduodami Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nario leidimai gyventi.

9. Nuo 7 iki 14 dienų pailginamas užsieniečio skundo dėl sprendimo, priimto pagal įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, padavimo terminas.

10. Nustatoma detali kreipimosi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu priimti sprendimą dėl užsieniečio teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir/ar jo išsiuntimo iš valstybės tvarka.

Šešta dalis.

Dešimta dalis.

Penkiolikta dalis.

Norint gyventi Lietuvoje yra būtinas leidimas

Norint gyventi Lietuvoje yra būtinas leidimas (11)

Tęsiant darbo ciklą apie užsienio piliečių teises, pateikiu ir vienuoliktą jo dalį susipažinimui.

Teisėtas užsieniečių gyvenimas Lietuvos Respublikoje. Užsienietis norėdamas gyventi Lietuvos teritorijoje turi turėti leidimą gyventi. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustato du leidimus, kurie suteikia teisę gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečiams išduodami šie leidimai gyventi:
1. Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje;
2. Leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
Tačiau jei užsienietis nėra Europos Sąjungos pilietis tai atvažiuojant privalo turėti vizą, suteikianti teisę į teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje.
Vizos yra keturių rūšių:
1. Oro uosto tranzitinė (A), kuri skirta vykti tranzitu per Lietuvos Respublikos tarptautinį oro uostą (pvz.: Vilniaus tarptautinis oro uostas), gali būti vienkartinė ir dvikartinė. Užsienietis, turintis oro uosto tranzitinę vizą, gali būti Lietuvos Respublikos tarptautinio oro uosto tranzito zonoje orlaivio tarpinio nusileidimo ar persėdimo iš vieno orlaivio į kitą metu. Oro uosto tranzitinė viza išduodama užsieniečiui, turinčiam užsienio valstybės, į kurią jis vyksta per Lietuvos Respublikos tarptautinį oro uostą, vizą ar leidimą gyventi arba turinčiam teisę vykti į kitą valstybę. Tačiau jos turėjimas nesuteikia teisės užsieniečiui atvykti ar būti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Valstybių, kurių piliečiams arba asmenims, kurie nėra šių valstybių piliečiai, bet turi tų valstybių kompetentingų institucijų išduotus kelionės dokumentus, taikomas oro uosto tranzitinės vizos režimas, sąrašą tvirtina vidaus reikalų ministras kartu su užsienio reikalų ministru.
2. Tranzitinė viza (B), skirta vykti tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją, gali būti vienkartinė, dvikartinė ir daugkartinė. Užsienietis, turintis tranzitinę vizą, gali būti Lietuvos Respublikoje kiekvieną kartą ne ilgiau kaip 5 dienas. Tranzitinė viza išduodama užsieniečiui, turinčiam užsienio valstybės, į kurią jis vyksta tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją, vizą ar leidimą gyventi arba turinčiam teisę vykti į tą valstybę. Tranzitinei vizai prilyginami supaprastinto tranzito dokumentas (FTD) ir supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentas (FRTD), kurie išduodami specialaus ir tiesioginio tranzito sausuma atvejais.
3. Trumpalaikė viza (C), kuri suteikia teisę užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje iki 3 mėnesių per pusę metų, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos. Trumpalaikė viza gali būti vienkartinė ir daugkartinė. Trumpalaikė viza išduodama, kai užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra turizmas, giminaičių ar kitų asmenų lankymas, profesiniai interesai arba kitas trumpalaikis buvimas.
4. Ilgalaikė viza (D), suteikia teisę užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje ilgiau kaip 3 mėnesius. Ilgalaikė viza gali būti vienkartinė ir daugkartinė. Užsieniečiams, kurie periodiškai atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ar užsiimti kita teisėta veikla, tačiau jų pagrindinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, išduodama ilgalaikė viza.

Darbo pradžia.

Viduriukas ir penkta dalis.

Dešimta dalis.

Prieglobsčio suteikimo procedūra Lietuvoje griežtinama

Prieglobsčio suteikimo procedūra Lietuvoje griežtinama (9)

Jei asmuo turi kelių šalių pilietybę, terminas “šalis, kurios pilietis jis yra” reiškia bet kurią šalį, kurios pilietis jis yra, ir nelaikoma, kad ta šalis jo negins, jei be svarbios priežasties, susijusios su visiškai pagrįsta baime, jis nepasinaudoja vienos iš šalių, kurios pilietis jis yra, gynyba”.
Ženevos pabėgėlių konvencijos 1 straipsnio A skirsnio 2 punktas apibrėžia dažniausiai taikomą atvejį. Konvencijos 1 A straipsnio 2 punkte buvo teiginys „dėl įvykių, buvusių iki 1951 m. sausio 1 d.“ ir antrojoje sakinio dalyje „dėl tokių įvykių“. Tokiu būdu Ženevos pabėgėlių konvencija buvo taikoma tik tiems persekiojimo pavojams, kurie savo pasekmes turėjo tik dėl laike apribotų priežasčių (įvykių iki 1951 m. sausio 1 d.). Tai aiškiai parodo, kad Ženevos pabėgėlių konvencija savo ištakomis yra pritaikyta Antrojo pasaulinio karo pasekmėms. Šis apribojimas laike išnyko 1967 m. Niujorko Protokole dėl pabėgėlių statuso. Pagal šio Protokolo 1 straipsnio 2 dalį „terminas “pabėgėlis” (…) reiškia kiekvieną asmenį, kuris atitinka Konvencijos 1 straipsnio apibrėžimą be žodžių “dėl įvykių, buvusių iki 1951 m. sausio 1 d.” ir žodžių “dėl tokių įvykių”, esančių 1 A straipsnio 2 punkte“. Priėmus Protokolą dėl pabėgėlių statuso persekiojimo pavojaus daugiau jau neprivalo remtis faktinėmis realiomis sąlygomis (įvykiais); pakanka pagrįstos persekiojimo baimės dėl nustatytų priežasčių. „Ženevos konvencijos 1 A straipsnio 2 dalis nustato, kad apsauga pagal konvenciją suteikiama tik tiems užsieniečiams, kuriems jų pilietybės valstybė arba valstybė, kurioje buvo jų nuolatinė gyvenamoji vieta (tuo atveju, jeigu užsienietis yra asmuo be pilietybės), tokios apsaugos neužtikrina. Ženevos pabėgėlių konvencijos 1 B straipsnyje buvo įvesta galimybė valstybėms pasirinkti, ar jos taikys šią konvenciją pabėgėliams, jaučiantiems persekiojimo baimę dėl įvykių, buvusių Europoje (I B straipsnio 1 dalies a punktas) ar dėl įvykių, buvusių Europoje ir kitur (1 B straipsnio 1 dalies b punktas). Valstybės, prisijungdamos prie Konvencijos turėjo pasirinkti vieną iš šių galimybių. Lietuvos Respublika, ratifikuodama Ženevos konvenciją, pareiškė, kad Lietuva prisiima įsipareigojimus pagal Ženevos konvencijos alternatyvą, nustatytą Konvencijos 1 B straipsnio 1 dalies b punkte. Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalis nustato pabėgėlio apibrėžimo dalį, vadinamą taikymo nuostatomis. Jeigu užsienietis atitinka jam pritaikytą pabėgėlio apibrėžimą, jam turi būti suteiktas pabėgėlio statusas, jeigu nenustatyta priežasčių, dėl kurių pabėgėlio statusas nesuteikiamas. Šios priežastys yra nustatytos Ženevos konvencijos 1 D, E ir F straipsniuose ir paprastai vadinamos netaikymo nuostatomis.“
Prieglobsčio suteikimo procedūra Lietuvoje griežtinama. Prašymai, pradėjus funkcionuoti užsieniečių registrui nagrinėjami sparčiau, didinamas procedūros efektyvumas – prieglobsčio suteikimo procedūra vyksta vienoje institucijoje, todėl sumažėjo išlaidos prieglobsčio prašytojų išlaikymui. Užsieniečių, kurie prašo suteikti prieglobstį Lietuvoje, skaičius, lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, išlieka santykinai mažas. Išorinių Europos Sąjungos sienų apsauga Lietuvoje, kuri atitinka ES reikalavimus bei kovos su nelegalia migracija priemonių aktyvus vykdymas stabdo nelegalių migrantų atvykimą į Lietuvą. Tikimasi, jog nelegaliai atvykusių ir nelegaliai gyvenančių Lietuvoje užsieniečių skaičius kasmet mažės. Taigi Užsieniečių registro pagalba gerinamas užsieniečių teisinės padėties valstybėje klausimų administravimas.

Septinta dalis (7).

Aštunta dalis (8).

Devintoji dalis patalpinta greitai: 2015-01-25

Susipažinkite su sąvoka kas yra užsienietis

Susipažinkite su sąvoka kas yra užsienietis (4)

Susipažinkite su dar viena darbo dalimi ir užsieniečio sąvoka mūsų šalyje – Lietuvoje.

1.1. Užsieniečio sąvoka

Sąvokos užsienietis ir užsienio pilietis nėra tapačios. Sąvoka “užsienietis” yra platesnė nei sąvoka “užsienio pilietis”. Pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo I skyriaus 2 str. užsienietis yra asmuo, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi kokios nors užsienio valstybės pilietybę, ar neturi jokios. Tokia užsieniečio samprata iš esmės atitinka tarptautinius standartus.
Užsieniečių teisinės padėties įstatymas reglamentuoja, kad įstatymas netaikomas užsieniečiams, ieškantiems politinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, taip pat užsieniečiams, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymai arba Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nustato kitokią teisinę padėtį. Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostatos yra netaikomos ir neapima „užsieniečio“ sąvokos Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytas privilegijas ir imunitetus turintiems užsienio valstybių darbuotojams ir konsulinių atstovybių vadovams ir jiems prilygstantiems asmenims.
Pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą užsieniečiai pagal buvimo Lietuvoje trukmę gali būti skirstomi į:
1. Nuolat gyvenančius;
2. Laikinai esančius.
Nuolat gyvenančiais laikomi tie užsieniečiai, kurie turi įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą, suteikiantį užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje neterminuotai.
Laikinai esančiais Lietuvoje laikomi tie užsieniečiai, kuriems nustatyta tvarka suteikta teisė laikinai apsigyventi Lietuvoje įstatymo nustatytą laiką.
Šiuo metu užsieniečiai sudaro apie 1 proc. visų Lietuvos gyventojų. Dalis jų išvyksta, o dalis atvyksta. Kasmet Lietuvoje apsigyvena apie 6 tūkstančiai užsieniečių. Bemaž pusė jų atvyksta gyventi čia, nes sukuria šeimas. Apie penktadalis arba maždaug tūkstantis Lietuvoje apsigyvenančių užsieniečių yra Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai ir jų šeimos nariai, kuriems įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ yra nustatyta supaprastinta apsigyvenimo Lietuvoje tvarka. Dešimtadalis užsieniečių atvyksta į Lietuvą mokytis, kiek mažiau – dirbti pagal darbo sutartį Lietuvos įmonėse, įstaigose ar organizacijose. Apie 6 proc. užsieniečių atvyksta į Lietuvą užsiimti verslu.

Trečia dalis (3).

Ketvirtoji dalis įkelta: 2015-01-25