Category Archives: Forumas

Prašymų nagrinėjimo tvarka ir terminai Migracijos tarnyboje

2015-02-04ForumasA viza, Atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu kaip jo šeimos narys, B viza, C viza, D, D viza, DubliNet, dvikartinė viza, EURODAC, EURODAC sistema, Europos Sąjungos reikalavimai, Europos Sąjungos valstybė narė, Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, FRTD, FTD, Gavo pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje, gerbiamos žmogaus teisės ir laisvės, gimęs Lietuvos Respublikoje, gyvenantis Lietuvos Respublikoje, Ilgalaikė viza (D), ir jo tėvai ar vienas iš jų turi leidimą nuolat gyventi, ir jo tėvai arba vienas iš jų turi leidimą nuolat gyventi, Išsaugojo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka, Kas yra užsienietis, Kaupia - naudoja ir teikia registro duomenis, kertančių valstybės sieną kontrolė, Konstitucija, kriminaliztiniu ekspertiziu centras, laikinai esantys lietuvoje, laisvas asmenų judėjimas, Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, Leidimas yra pakeistas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytais pagrindais, Leidimas yra panaikintas, Leidimas yra prarastas, Leidime laikinai gyventi yra klastojimo požymių, lietuvos gyventojai, Lietuvos Respublika, Lietuvos Respublikos įstatymas, Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, migracijos politikos vykdymas, migracijos proceso kontrolė Lietuvoje, migracijos procesų valdymas pagal Europos Sąjungos direktyvas, nelegalios migracijos prevencija, Neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, nuolat gyvenantys lietuvoje uzsienieciai, nusikalstamumo prevencija, nusikalstamumo užkardymas, Oro uosto tranzitinė (A), Pabėgėlių registras, Pasibaigia leidimo laikinai gyventi galiojimas, pilietybės santykių reguliavimas, prieglobščio suteikimas, prieglobščio suteikimas Lietuvoje, profesinės kompetencijos, sąvoka, savoka - uzsienietis, Šengeno erdvė, Šengeno susitarimas, Šengeno viza, supaprastinto tranzito dokumentas, supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentas, tačiau gyvena Lietuvos Respublikoje, teise gyventi lietuvos respublikoje neterminuotai, Tranzitinė viza (B), Trumpalaikė viza (C), užsieniečiai, užsieniečio sąvoka, Užsieniečių - kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką - sąrašas, užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje, užsieniečių registras, užsieniečių registras Lietuvoje, užsieniečių registro funkcijos, Užsieniečių registro nuostatai, užsieniečių teisės, Užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, užsieniečių teisinė padėtis valstybėje, Užsieniečių teisinės padėties administravimas, Užsieniečių teisinės padėties administravimas valstybėje, UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES YPATUMAI LIETUVOS RESPUBLIKOJE, Užsienietis įgyja leidimą nuolat gyventi, Užsienietis įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, Užsienietis miršta, uzsienio pilietis, vienkartinė viza, viešos tvarkos užtikrinimas, Vizų registras, Yra lietuvių kilmės asmuo, Yra vaikas iki 18 metųcupas

Prašymų nagrinėjimo tvarka ir terminai Migracijos tarnyboje (24)

Prašymą suteikti pabėgėlio statusą Migracijos departamentas privalo išnagrinėti per 3–6 mėnesius. Jeigu Migracijos departamento sprendimu bus atsisakyta suteikti prieglobstį, užsienietis šį sprendimą per 7 dienas nuo supažindinimo su sprendimu dienos turi teisę apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas išnagrinėjęs skundą, gali jį patenkinti ir įpareigoti Migracijos departamentą suteikti užsieniečiui pabėgėlio statusą. Tačiau teismas gali ir atmesti skundą. Nagrinėjant skundą teisme užsienietis turi teisę į nemokamą teisinę pagalbą.
Migracijos departamentui priėmus sprendimą suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje, pabėgėlis turi teisę:
– gyventi Užsieniečių registracijos centre ar Pabėgėlių priėmimo centre bei nemokamai naudotis jų teikiamomis paslaugomis;
– nemokamai tvarkyti ir notariškai įforminti dokumentus, susijusius su užsieniečio prašymu suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje;
– naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba;
– bet kuriuo metu susisiekti su Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro valdybos atstovais Lietuvoje;
– gauti kompensaciją už naudojimąsi visuomeninio transporto priemonėmis;
– nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis;
– nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą;
– kas mėnesį gauti pašalpą smulkioms išlaidoms;
Tačiau pabėgėlis naudodamasis savo teisėmis turi ir tam tikrų įsipareigojimų:
– jis privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų;
– leisti gydytojui patikrinti sveikatos būklę;
– pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti pabėgėlio statusą motyvų, savo asmenybės ir atvykimo bei buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių;
– laisva forma deklaruoti savo turimas lėšas ir gaunamas lėšas laikino teritorinio prieglobsčio teikimo laikotarpiu.

Pirma dalis – Pradžia.

Vienuolikta dalis.

Dvidešimt trečia dalis.

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių papildymas

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių papildymas (19)

Būtinybė keisti šią nuostatą yra tai, kad į aukštąsias mokyklas tiek pagal mainų programas, tiek savarankiškai atvyksta nemažai užsienio šalių piliečių dalinėms studijoms ar studijuoti lietuvių kalbos, kurios nėra laikomos nuosekliosiomis studijomis. Todėl ši įstatymo nuostata užkerta kelią studentų mobilumui, kai tuo tarpu visame pasaulyje, tame tarpe ir Europos Sąjungoje, yra skatinamos nenuosekliosios studijos, kai studijuojami atskiri dalykai ar jų ciklai.
2007 metų gegužės 17–18 d. Londone vyko penktoji Bolonijos proceso šalių ministrų, atsakingų už aukštojo mokslo sritį, konferencija. Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrė R. Žakaitienė ir mūsų šalies delegacija, kurios sudėtyje buvo Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos ir studentų sąjungų atstovai. Svarbiausiu konferencijos rezultatu tapo Londono komunikatas, kurį ministrai priėmė bendru sutarimu. Kiekviena šalis įsipareigojo siekti Londono komunikate numatytų tikslų ir vykdyti jame nubrėžtus uždavinius. Viena iš aktualiausių konferencijos temų buvo studentų ir dėstytojų mobilumo svarba ir jo skatinimas palengvinant vizų ir įsidarbinimo leidimų išdavimą.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad trečiosios pakopos (doktorantūros) studijas gali vykdyti ne tik aukštosios mokyklos, bet ir mokslo įstaigos. Todėl yra siūloma 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą išdėstyti taip:
„1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina studijuoti, mokytis, stažuoti, dalyvauti kvalifikacijos kėlimo kursuose ar profesiniuose mokymuose, jeigu jis:
1) priimtas studijuoti į mokslinių tyrimų įstaigą ar aukštąją mokyklą;“
Priėmus siūlomą variantą, būtų sudarytos palankesnės sąlygos studentų mobilumui, Lietuvos aukštosios mokyklos galėtų aktyviau dalyvauti tarptautiniuose mainuose ir tai padėtų joms kelti savo konkurencingumą tarptautiniu mastu, būtų sudarytos palankios sąlygos užsieniečiams, kurių kasmet vis daugėja, atvykti mokytis lietuvių kalbos. Taip pat bet koks užsieniečio studento atvykimas į mūsų šalį prisidėtų ir prie šalies ekonominio kilimo (augimo).
Be to, kadangi mokslinė veikla yra vykdoma ne tik mokslinių tyrimų įstaigose, bet ir aukštosiose mokyklose, atitinkamai yra siūloma projekto 9 straipsnio 1 dalyje, 11 straipsnyje ir 12 straipsnio 1 dalyje vietoj sąvokos „mokslinių tyrimų įstaigos“ vartoti sąvoką „mokslinių tyrimų įstaigos ar aukštosios mokyklos“ bei išdėstyti šiuos straipsnius taip:
„9 straipsnis. 40 straipsnio 1 dalies papildymas 13 punktu ir 6 dalies pakeitimas
1. Papildyti 40 straipsnio 1 dalį 13 punktu:
13) jis ketina atlikti mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės plėtros darbus kaip tyrėjas pagal darbo sutartį, sudarytą su Lietuvos Respublikoje įregistruota mokslinių tyrimų įstaiga ar aukštąja mokykla.“

Devinta dalis.

Trylikta dalis.

Aštuoniolikta dalis.

Kylančios problemos užsieniečiams Lietuvoje

Kylančios problemos užsieniečiams Lietuvoje (14)

Leidimas užsieniečiui nuolat gyventi išduodamas 5 metams, o praėjus šiam terminui turi būti pakeistas. Užsienietis norintis gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje turi dokumentus pateikti Vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai. Sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi užsieniečiui išdavimo priima Migracijos departamentas. Leidimą nuolat gyventi išduoda Vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos.
Leidimas nuolat gyventi tam tikrais atvejais yra negaliojantis:
1. Pasibaigia leidimo galiojimo laikas;
2. Užsienietis įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę;
3. Užsienietis miršta;
4. Leidime nuolat gyventi yra klastojimo požymių;
5. Leidimas yra panaikintas;
6. Leidimas yra prarastas;
7. Leidimas yra pakeistas pagal įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytais pagrindais.
Problemos, kylančios užsieniečiams Lietuvos Respublikoje. Viena iš pagrindinių problemų, kylančių užsieniečiams Lietuvos Respublikoje – neigiamas visuomenės ir žiniasklaidos požiūris į prieglobsčio prašančius asmenis bei pabėgėlius. Neigiamas prieglobsčio prašytojų įvaizdis susiformuoja dėl visuomenės informavimo priemonėse pateikiamų neigiamo pobūdžio faktų, teigiamos informacijos visuomenės informavimo priemonėse trūkumo, visuomenės informavimo apie valstybės institucijų veiklą pabėgėlių teisių užtikrinimo srityje trūkumo.
Rūpesčių kelia Užsieniečių padėties įstatyme nenumatyta prieglobsčio prašytojo maksimali sulaikymo trukmė. Vadovaujantis Užsieniečių registracijos centro darbuotojų išvadomis, sulaikymo trukmė dažniausiai neviršija laikotarpio, per kurį turi būti išnagrinėtas prašymas dėl prieglobsčio suteikimo.
Pagal Užsieniečių padėties įstatymo 30 str., asmuo, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas, turi teisę susijungti su šeima. Įstatyme pateikiama nuoroda, kad prašymų dėl šeimos susijungimo pateikimo sąlygas ir jų nagrinėjimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras (30 str. 6 d.), tačiau šios sąlygos ir tvarka iki šiol nenustatytos. Šią situaciją reikia spręsti vadovaujantis šeimos vienybės principu ir įstatyme aiškiai numatyti, kad laikinąją apsaugą gavusio užsieniečio šeimos nariai turi teisę į šeimos susijungimą.

Ketvirta dalis.

Aštunta dalis.

Trylikta dalis.

Užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje

2015-01-25ForumasDubliNet, EURODAC, EURODAC sistema, Europos Sąjungos reikalavimai, Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, gerbiamos žmogaus teisės ir laisvės, Kas yra užsienietis, Kaupia - naudoja ir teikia registro duomenis, kertančių valstybės sieną kontrolė, Konstitucija, laikinai esantys lietuvoje, laisvas asmenų judėjimas, lietuvos gyventojai, Lietuvos Respublika, Lietuvos Respublikos įstatymas, Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, migracijos politikos vykdymas, migracijos proceso kontrolė Lietuvoje, migracijos procesų valdymas pagal Europos Sąjungos direktyvas, nelegalios migracijos prevencija, nuolat gyvenantys lietuvoje uzsienieciai, nusikalstamumo prevencija, nusikalstamumo užkardymas, Pabėgėlių registras, pilietybės santykių reguliavimas, prieglobščio suteikimas, prieglobščio suteikimas Lietuvoje, profesinės kompetencijos, sąvoka, savoka - uzsienietis, Šengeno erdvė, Šengeno susitarimas, teise gyventi lietuvos respublikoje neterminuotai, užsieniečiai, užsieniečio sąvoka, Užsieniečių - kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką - sąrašas, užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje, užsieniečių registras, užsieniečių registras Lietuvoje, užsieniečių registro funkcijos, Užsieniečių registro nuostatai, užsieniečių teisės, Užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, užsieniečių teisinė padėtis valstybėje, Užsieniečių teisinės padėties administravimas, Užsieniečių teisinės padėties administravimas valstybėje, UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES YPATUMAI LIETUVOS RESPUBLIKOJE, uzsienio pilietis, viešos tvarkos užtikrinimas, Vizų registrascupas

Užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje (6)

Šeštoje dalyje, šiek tiek aptarsime užsieniečių teisinę padėtį mūsų šalyje ir jų ypatumus.

Užsieniečių duomenų tvarkymas. 2005 m. buvo beveik 200 mln. tarptautinių migrantų (suskaičiuoti tik tie, kurie gyveno už savo šalies ribų ilgiau nei vienerius metus, taip pat įskaitant ir 9,2 mln. pabėgėlių). Tai prilygsta penktos pagal dydį šalies pasaulyje – Brazilijos populiacijai. Vienas iš trisdešimt penkių žmonių yra tarptautinis migrantas, tai sudaro 3% pasaulio gyventojų. Migrantų skaičius greitai auga: nuo 82 mln. 7-ajame dešimtmetyje iki 175 mln. 2000-aisiais ir beveik 200 mln. šiandien.
Užsieniečių, kurių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nustatoma pagal Lietuvos Respublikos 2006 m. lapkričio 28 d. įstatymą Nr. X-924 „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, duomenys yra registruojami Užsieniečių registre. Užsieniečių registrą steigė ir jo nuostatus patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Užsieniečių registro duomenys tvarkomi vadovaujantis įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais bei tarptautinėmis sutartimis. Nustatyta, kad Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos tvarkomi užsieniečių duomenys, kurie yra Užsieniečių registro duomenys ir nebuvo tvarkomi Užsieniečių registre, per 2 mėnesius nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo (nutarimas įsigaliojo 2006-01-01) perkeliami į Užsieniečių registrą.
Registro kūrimą organizuoja, kūrimo procesą prižiūri, vykdo ir atliktus registro kūrimo darbus vertina vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga. Vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga yra ir asmens duomenų valdytoja. Vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga ir asmens duomenų valdytoja – Vidaus reikalų ministerija, kuri atlieka šias funkcijas: metodiškai vadovauja registrui, koordinuoja ir kontroliuoja registro tvarkymo įstaigų darbą, tvirtina registro duomenų saugos nuostatus.
Vidaus Reikalų ministerija, kaip vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga turi teisę:
1. Rengti ir priimti teisės aktus, susijusius su registro tvarkymu ir registro duomenų sauga;
2. Organizuoti registro kompiuterinės, programinės, komunikacinės įrangos įsigijimą, nustatyti šios įrangos priežiūros reikalavimus, spręsti registro modernizavimo ir plėtimo klausimus;
3. Perduoti registro tvarkytojams atlikti dalį registro duomenų tvarkymo funkcijų, nesusijusių su sprendimo dėl objektų registravimo ir sprendimo dėl registro duomenų teikimo priėmimu;
4. Atlikti kitus Užsieniečių registro nuostatuose nustatytus veiksmus.
Be teisių vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga turi pareigas :
1. Koordinuoti registro tvarkymo įstaigų ir registro tvarkytojų darbą, nustatyta tvarka atlikti šių įstaigų priežiūrą;
2. Užtikrinti tinkamą registro tvarkymo įstaigų darbą;
3. Atlikti registro duomenų saugos reikalavimų laikymosi priežiūrą;
4. Kontroliuoti, kaip vykdomi metinis ir perspektyvinis registro biudžetai;
5. Nagrinėti registro tvarkymo įstaigų pasiūlymus dėl registro veiklos tobulinimo ir juos apibendrinti;
6. Užtikrinti, kad registras būtų tvarkomas vadovaujantis valstybės registrų įstatymu, registro nuostatais ir kitais teisės aktais;
7. Planuoti metinį ir perspektyvinį registro biudžetus;
8. Teikti informaciją apie registro veiklą;
9. Organizuoti ir koordinuoti registro tvarkymo įstaigų valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų mokymą, rengti mokymo ir kvalifikacijos kėlimo programas, kitus su kvalifikacijos kėlimu susijusius metodinius dokumentus.

Ketvirta dalis (4).

Penkta dalis (5).

Dar viena, šį kartą jau šeštoji dalis įkelta: 2015-01-25

UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES YPATUMAI LIETUVOS RESPUBLIKOJE

UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES YPATUMAI LIETUVOS RESPUBLIKOJE (pradžia)

Studentų Lietuvoje daugėja, bet kopijuoti norinčių dar daugiau. Todėl paskatintas sąžiningumo pateikiu savo darbą susipažinimui. Jis buvo įvertintas 10 balų.

Gyvenimo Universitetas
TEISĖS KATEDRA
STUDIJŲ PROGRAMA
TEISĖ

Leidžiama ginti
KATEDROS VEDĖJA
Doc. Dr. X. XXXXXXXXXXXX
Pačiais geriausiais mano studijų laikais
UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES YPATUMAI LIETUVOS RESPUBLIKOJE

Baigiamasis darbas

DIPLOMANTAS
4 NT XXXXXX XXXXXXXXX
Rašytas, kai buvau jaunas ir dar nevedęs

VADOVĖ
KATEDROS VEDĖJA
Doc. Dr. X. XXXXXXXXXXXX
Kai turėjau daug energijos ir buvaunaivus teisiniu supratimu
Lietuva, smagiais studijų metais

TURINYS

ĮVADAS 3

1. INFORMACIJOS ŠALTINIŲ APŽVALGA 5
1.1. Užsieniečio sąvoka 6
1.2. Užsieniečių registro sąvoka, funkcijos ir paskirtis 7

2. DARBO METODAI IR PRIEMONĖS 13
2.1. Užsieniečių teisinės padėties ypatumai Lietuvoje 13
2.2. Prieglobsčio suteikimas Lietuvos Respublikoje 23
2.3. Reikalavimai taikomi Europos Sąjungos šalių piliečiams 27

3. DARBO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS 30
3.1. Užsieniečių įsidarbinimo Lietuvoje ypatumai 31
3.2. Tyrimo metodika 33
3.3. Tyrimo rezultatai 33

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS 40

LITERATŪROS SĄRAŠAS 42

ANOTACIJA LIETUVIŲ KALBA 44

ANOTACIJA ANGLŲ KALBA 46

PRIEDAI 47

ĮVADAS

Temos aktualumas. Užsieniečių teisinės padėties administravimas valstybėje yra svarbi vidaus ir užsienio politikos dalis. Lietuvai tapus nepriklausoma Respublika, kurią pripažino dauguma pasaulio valstybių, iškilo būtinumas ne tik reguliuoti pilietybės santykius, bet ir nustatyti kitų asmenų, užsieniečių, esančių Lietuvos teritorijoje, teisinį statusą. Lietuvoje yra fiksuojamas nemažas užsieniečių srautas, dėl ko iškyla aibė neaiškumų kertant mūsų valstybės sieną, registruojant pabėgėlius, užsieniečius, pasiryžusius trumpam ar ilgesniam laikui apsistoti Lietuvoje. Vienas pagrindinių šiandieninės Lietuvos valstybės tikslų – puoselėti atsivėrusią Šengeno susitarimo erdvę, kaip laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas, gerbiamos žmogaus teisės ir laisvės, vykdyti reikiamas priemones, susijusias su kontrole prie išorinių Europos Sąjungos sienų, nusikalstamumo prevencija ir užkardymu, valdyti migracijos procesus pagal Europos Sąjungos reikalavimus, sprendžiant užsieniečių teisinės padėties valstybėje, prieglobsčio suteikimo, nelegalios migracijos prevencijos ir kitus su migracijos politikos vykdymu susijusius klausimus. Šių klausimų sprendimui, atsižvelgiant į Europos Sąjungos reikalavimus tobulinami Lietuvos Respublikos teisės aktai. Siekiant įvykdyti Europos Sąjungos reikalavimus buvo patobulintas bei labiau demokratizuotas, 2004 m. balandžio 30 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, kuris reguliavo Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančių užsieniečių teisinį statusą iki 2006 m. lapkričio 28 d.. [3] Šiuo metu yra rengiama nauja „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įstatymo redakcija.

Antra dalis.

Darbo pradžia įkelta: 2015-01-25

SEO straipsnių talpinimas

Verslui – cpl.lt